Pontuksen-koulu2-e1504617161149Ši kelionė prasidėjo kaip ir visos projektinės kelionės pas partnerius. Buvo užsakomi kelionės bilietai, derinami maršrutai, susitikimo laikas ir programa. Toks buvo įžanginis pasiruošimas tarptautinės partnerystės projekto partnerių iš Danijos, Suomijos ir Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos susitikimui Suomijos Lappeenrantos mokykloje Pontus.

Projektas „Keiskimės kartu“, finansuojamas Šiaurės šalių Nordplus Junior programos, pradėtas vykdyti 2019 rugsėjo mėnesį. Projekto idėjos ir planai užsimezgė Danijoje, Koldingo mieste 2018 metų spalį, kai susitiko 3 šalių švietimo įstaigų atstovai. Tad nutarta visų pirma vykti pas partnerius į Suomiją ir pamatyti, kuo gyvena geriausia pasaulyje tituluojama švietimo sistemoje dirbantys kolegos.

Švietimas – vyriausybės prioritetas

Įvyko pirmas ir vienintelis šio projekto susitikimas, nes būna, kad programas finansuojančios agentūros ima ir sumažina lėšas. Bet numatomas tęstinumas kitais metais.

Viešnagė Suomijos Pontus ir Myllimaki mokyklose padarė tokį stiprų įspūdį, kad vis permąstome, prisimename pamatytą, išgirstą informaciją ir vis vien galvojame, kad tai nerealu. Apsilankymai suomių ugdymo įstaigose, pamokų, veiklų, bendravimo, darbo organizavimo stebėjimai skatino išvadą, kad buvome ateities mokykloje. Ne dėl giriamos visame pasaulyje suomių švietimo sistemos rezultatų, ne dėl puikios materialinės bazės. Mes nematėme, ką skaičiuoja ar rašo vaikai per pamokas. Bet mes matėme pagarbų vaikų ir suaugusiųjų bendravimą, ramią ir pasitikinčią darbuotojų laikyseną, tikrą rūpestį vaikų ir darbuotojų savijauta ugdymo įstaigoje. Stebėjomės, kaip paprastai ir visuotinai sprendžiamos triukšmo problemos, kurios neišvengiamos, kai susitelkia vienoje vietoje daug žmonių. Stebėjome naujas ugdymo proceso organizavimo formas. Mokykloje klasės apjungiamos į skirtingo amžiaus grupes: 1, 3, 5 klasės ir 2, 4, 6 klasės. Mokykla taip suprojektuota, kad 4 atskiruose patalpų junginiuose mokosi apie 80 - 90 mokinių. Pontus mokyklą lanko 350 vaikų, bet jie visi kartu susitinka tik kiemo žaidimų aikštelėse. Tai ta vieta, kur tikrai pamatai, kad mokykloje daug vaikų. Buvimui lauke skirtos 2 ilgos pertraukos, per kurias vaikai žaidžia kieme. Tam sudarytos puikios sąlygos: pastatyta gausybė įrenginių, sporto aikštelių ir pakankamai priemonių. Po to į pamokas grįžta išsibėgioję ir raudonais skruostais.

Kiekvienas mokyklos korpusas turi savo įėjimus ir rūbines, vaikai po mokyklą ar darželį vaikšto su kojinėmis (dauguma) arba su lengva avalyne, nekeliančia triukšmo. Visur ideali švara, nes batai lieka rūbinėse. Taip pat ir darbuotojų. Taip mažėja ir triukšmas.

Vaikai į mokyklą atvyksta pėsčiomis, dviračiais arba atvežami tėvų. Gyvenantys toliau atvyksta taksi, šias paslaugas kompensuoja valstybė. Blogo oro nebūna, net dėl 20 laipsnių šalčio mokyklos neuždaromos. Didžioji dalis darbuotojų atvyksta automobiliais, mat miestas labai išsitęsęs palei didžiausio šalies ežero Saami pakrantes.

Aplankyta Pontus mokykla pastatyta prieš 2 metus, siekiant sujungti 4 mažas mokyklas. Projektuojant mokyklą dizaineriai pagal vaikų piešinius rinko spalvas sienoms, baldams, pertvaroms; vykdė mokinių, tėvų, darbuotojų apklausas dėl baldų, patalpų išdėstymo. Projektuotojai įsiklausė į darbuotojų pageidavimus dėl apšvietimo, triukšmo mažinimo priemonių, poilsio, žaidimų erdvių, kabinetų įrengimo. Bet darbuotojai jau dabar turi minčių pokyčiams, nes kažkas praktiškai nepasiteisino. Mums teko susitikti su šio projekto dizainerėmis ir sužinoti jo įgyvendinimo istoriją, tokių mokyklų plėtrą visoje Suomijoje. Ypač visur buvo akcentuotas vyriausybės prioritetas švietimui: naujų mokyklų statymas, esamų atnaujinimas ir pritaikymas šiandienos poreikiams.

Mokytojus atrenka iš 100 kandidatų

Mokytojai pertraukų metu ilsisi jaukiame kambaryje, kuris skirtas tik poilsiui. Pamokų metu jie nepildo jokių dienynų, jų pamokų niekas netikrina. Suomiai sunkiai galėjo patikėti, kai išvardinome, kiek įvairių dokumentų turi užpildyti mokytojai Lietuvoje. Mokinių saugumą per pertraukas mokyklos kieme prižiūri asistentai, kurių mokykloje yra tiek pat kiek mokytojų. Mokykloje integruoti ir specialiųjų poreikių vaikai, bet jie dalyvauja ne visose pamokose su klase. Su bendraklasiais jie būna dailės, muzikos, kūno kultūros užsiėmimuose. Kalbų, matematikos, gamtos pamokas specialieji pedagogai veda atskirai tokiems vaikams, kur tempas ir užduotys pagal jų jėgas.

Klasės didelės – iki 30 mokinių, bet užsiėmimų metu jų tiek nėra vienoje patalpoje, išsiskirsto į įvairias veiklas ir mokytojui tenka 14 - 15 vaikų. Kiekviena klasė turi asistentus, kurie visada ateina į pagalbą vaikui.
Pamatėme ir kaip organizuotas vaikų maitinimas „švediško“ stalo principu, kaip vaikai siekia ir kontroliuoja, kad nebūtų išmetamas nesuvalgytas maistas.

Aplankyta to paties miesto Myllimaki mokykla, kurią lanko ir mokiniai, turintys judėjimo negalią. Čia viskas pritaikyta judėjimui vežimėliu po visą mokyklą. Šios mokyklos vadovai pristatė kursus darbuotojams „Laimės praktika“, nes pasak vadovų, mokytojo, asistento gera savijauta turi įtakos vaikų savijautai, ugdymo proceso sėkmei. Šioje mokykloje ypač susirūpinta, kad pedagogai mažai daro pertraukų, kurių metu atsitrauktų nuo vaikų. Gero poilsio pertraukas padeda užtikrinti asistentai, būnantys su vaikais lauko aikštelėje, kurioje taip pat gausybė judėjimą skatinančiai veiklai įrengtų priemonių.

Norėtųsi, kad ir mūsų vaikai mokyklose nebūtų spraudžiami į rėmus, bet galėtų laisvai jaustis ir judėti. Kad mokytojais būtų pasitikima ir tikima, kad jų darbas būtų įvertintas. Galbūt ir pas mus tada į mokytojo vietą žmogus būtų atrenkamas, kaip Suomijoje – iš šimto kandidatų.f9c10ae1b466c784a45ec171fa3148ec 330_200_r_copy

Ar skiepijatės nuo erkinio encefalito?