Untitled-1 copyTrečiadienį pristatytas Lietuvos savivaldybių gerovės indeksas, tad paaiškėjo, kur gyventi geriausia. Šiame indekse pirmauja Neringos savivaldybė, autsaiderė - Ignalinos, o Šilutės laikosi maždaug viduryje - 34-oje vietoje (smuktelėjusi iš 28-osios pernai). 

Geriausius rodiklius mūsų Savivaldybė parodė pagal demografinį rodiklį, o štai švietimo ir ekonomikos srityse dar yra kur stiebtis.

Savivaldybių gerovės indeksas sudarytas pagal 2018 metų duomenis iš Statistikos departamento, Darbo biržos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos.

Šiemet pirma - Neringos savivaldybė. Toliau rikiuojasi Klaipėdos ir Kauno miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybės. Pernai pirmasis penketukas atrodė taip: Vilnius, Neringa, Klaipėdos rajonas, Klaipėdos miestas ir Kauno rajonas.

Šilutės savivaldybė priskiriama didžiosioms kaimiškoms savivaldybėms, kurių yra 34. Dar buvo vertinamos miestų, žiedinės ir mažosios savivaldybės. Savivaldybės vertintos pagal socialinį ir fizinį saugumą, gyvybingą ekonomiką, švietimą ir sveiką demografiją. Geriausiai Šilutės savivaldybė įvertinta pagal demografinį komponentą, kurį sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai. Šilutės savivaldybė yra 8-oje vietoje tarp didžiųjų savivaldybių.

Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes ir socialinę paramą. Pagal šį rodiklį, tarp didžiųjų kaimiškų savivaldybių, Šilutė yra 13-oje vietoje iš 34.

Fizinio saugumo komponentą sudaro grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įverčiai: saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika. Pagal šį rodiklį mūsų Savivaldybė yra 20-oje vietoje iš 34.

Pagal ekonominį rodiklį Šilutės savivaldybė yra 18-oje vietoje iš 34. Šį komponentą sudaro rodikliai atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 m.).

Prasčiausiai mūsų Savivaldybė įvertinta švietimo srityje - yra trečia nuo galo arba 31-a tarp didžiųjų savivaldybių.

Savivaldybių gerovės indeksą sudariusios Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas G. Šumskas teigė, kad nors dažniausiai girdime teiginius apie esą esančias dvi Lietuvas, pagal jų tyrimo duomenis galima išskirti keturias dideles savivaldybių grupes. „Pagal komponentus, atotrūkius, gerovės komponentus, galėtume išskirti keturis regionus: Vilniaus miestas aiškiai atsiskyręs, antroje vietoje – Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, trečia didelė grupė: Šiaulių ir Panevėžio didmiesčiai su žiedinėmis. Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno rajonais, – teigė G. Šumskas. Ir pridūrė, kad paskutinę, ketvirtą grupę, galima vadinti „besivejančia Lietuva“. Tai tos, kurios nuo Vilniaus yra dideliu atotrūkiu, bet nuo trečiosios grupės atotrūkis ne toks didelis. Pasak G. Šumsko, geresnius rodiklius rodo arčiau didžiųjų miestų esančios savivaldybės. Tiesa, pirmajame savivaldybių dešimtuke (iš 60) gyvena pusė Lietuvos – 51 proc.

Komentarai  

 
#1 Čia nertis dugnan 2019-12-16 18:37
(dabar MusoBeabjo žlibo neregiai vedini dumblan):
Mt 15,14 Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“.
Žr.: http://skraiduolis-skraiduolis.blogspot.com/2012/06/palyginimas-apie-akluosius-piteris.html
 
Ar skiepijatės nuo erkinio encefalito?