Grybai 2Dygstančiais grybais džiaugiasi ir Šilutės rajono gyventojai. Sausio 20 dieną šilutiškis Edvardas Ramučių miške rado kibirėlį voveraičių. „Šilutės naujienų“ feisbuke šią nuotrauką per parą pamatė apie 15 000 internautų. Vieni juokavo, kad čiups krepšius ir keliaus į miškus, o kiti dalinosi savo grybų laimikiais, rastais sausio mėnesį.

Visgi mokslininkai sako, kad šiemet vykstantys ypatingi gamtos reiškiniai - žydinčios gėlės, iš medžių tekanti sula, dygstantys grybai, nėra labai džiuginantys, nes signalizuoja apie klimato kaitą. Ir grybų, surinktų svyruojant oro temperatūrai, valgyti nerekomenduojama.

Sausio pabaigoje rado voveraičių
„Šiandien geras oras, tad prigrybavau...“, - voveraičių nuotraukomis internete dalinosi šilutiškis Edvardas. Litro talpos kibirėlį grybų jis rado Ramučių miške, prieš savaitę.

Edvardas pasakojo, kad grybai atrodė kiek pašalę, tad valgyti jų neišdrįso. „Nors jeigu ir būčiau suvalgęs, manau, nieko blogo nebūtų atsitikę“, - „Šilutės naujienoms“ sakė jis.

Pamatę ryškiai geltonų voveraičių nuotraukas, žmonės suskubo komentuoti, kad jau laikas traukti krepšius ir ruoštis į miškus:

„Pernai grybavau lapkritį, o dabar reikės patikrinti sausį“, „Šaunuolis! O mes pernykščius valgome!“.

Visgi tikriausiai teisūs buvo tie, kurie sakė, kad suvalgius žiemą rastų grybų galima atsidurti ligoninėje - valgyti įprastai vasaros pabaigoje išdygstančių voveraičių – nederėtų, nes jie gali sukelti pavojų sveikatai.

Grybai žiemą - anomalija

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkas mikologas prof. Ernestas Kutorga sako, kad nieko nestebintų, jeigu būtų randama tokių grybų rūšių, kurios įprastai Lietuvoje dygsta ir žiemą, pavyzdžiui, juodkočių ugniabudžių. Tačiau tos rūšys, kurios aptinkamos šį sezoną, tikrai nėra žieminiai grybai.

„Voveraitės įprastai yra vasaros ir rudens grybai. Tradiciškai rudenį baigę sezoną voveraites pamiršdavome iki kitų metų. Kadangi šiemet beveik visai nebuvo šalnų, voveraitės randamos ir sausį. Tai nėra įprasta, tokį reiškinį netgi pavadinčiau anomalija“, – sako mikologas.

Pasak jo, voveraitė yra mikorizinio tipo grybas. Skirtingai nuo juodkotės ugniabudės, kuri gali augti ir ant medžių kamienų, todėl nebijo vėsesnių orų, voveraitė sudaro simbiozę su miško medžių šaknimis. Lietuviškomis žiemomis visa gamta žiemodavo, nes nukritus temperatūrai sustodavo ir augimas. Tačiau šią žiemą gamta, deja, nežiemoja ir aktyvumą rodo tiek medžiai, tiek ir grybai.

Į signalus įsiklausyti būtina

Prof. E. Kutorga primena, kad net ir žiemą rastus grybus valgyti galima, tačiau reikia atsiminti tam tikras taisykles. „Jei grybas sveikas, jį galima valgyti nepaisant sezono, kada jį radote“, – sako mokslininkas, tačiau pataria niekuomet nerinkti nežinomų ar abejotinų grybų. Kelios mūsų miškuose augančių grybų rūšys yra nuodingos, todėl į krepšį reiktų dėti tik tuos, kuriuos pažįstame ir žinome, kad jie nesukels sveikatos problemų. Tai pirmoji žinia, kurią mums priminė „pratęstas“ grybavimo sezonas.

„Prieš renkant grybus reikia įvertinti ir jų būklę. Net ir gerai mums žinomi grybai, kuriuos nuolat renkame ir valgome, gali būti kenksmingi sveikatai, jei juose prasidėjęs irimo procesas, jeigu jie surinkti svyruojant oro temperatūrai, pavyzdžiui, kai po atšalimo būna atšilimas. Tokiu atveju grybų rinkti ir valgyti tikrai nerekomenduoju“, – sako profesorius.

Vis dėlto, pasak mokslininko, net ir sveikais bei skaniais valgomais grybais, dygstančiais žiemą, džiaugtis nereikėtų dėl vienos priežasties. Klimatologai skelbia, kad sausį vienas po kito fiksuojami šilumos rekordai Lietuvoje.

„Mano, kaip mikologo, ne vienerius metus stebinčio miškuose vykstančius procesus, nuomone, tokie reiškiniai kaip žiemą dygstančios voveraitės yra gamtos signalas mums. Kur gamtos pokyčiai nuves – kol kas dar pasakyti sunku, tačiau į klimato kaitos signalus įsiklausyti būtina“, – sako prof. E. Kutorga.

Konservuoti grybai pavojingi

Tuo tarpu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad net ir nenuodingi grybai gali būti sunkios ligos ir mirties priežastis. Apsinuodyti botulotoksinu galima suvalgius konservuotų grybų. Tokie apsinuodijimai Lietuvoje reti, tačiau itin pavojingi.

Botulizmas – pavojinga liga, kuriai būdingas raumenų paralyžius, o esant sunkiam paralyžiui, galimas kvėpavimo nepakankamumas ir mirtis. Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į organizmą su maistu.

Pasak ULAC gydytojos Galinos Zagrebnevienės, dažniausiai apsinuodijama botulotoksinu žiemą ir pavasarį, nes rudenį konservuotų grybų indeliuose, išlaikytuose iki pavasario, gali būti pasigaminęs didelis toksino kiekis. Užkrėsti toksinu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo tinkamų vartoti. Ligos simptomai pasireiškia po 12 - 36 valandų suvalgius maisto, kuriame yra botulotoksino. Slaptasis ligos periodas gali tęstis nuo 2 valandų iki 8 dienų. Pradiniai simptomai: pykinimas, žarnyno spazmai, viduriavimas, kartais – karščiavimas. Ankstyvi neurologiniai simptomai: sutrikęs regėjimas, dvejinimasis, ptozė (viršutinio voko užkritimas), akies raumenų paralyžius, kalbos, rijimo sutrikimai. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas, sutrinka kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti. Panašūs simptomai pasireiškia visiems valgiusiems tą patį maistą.

Parengta pagal VU pranešimą spaudai: „Mokslininkas apie žiemą dygstančius grybus: šis reiškinys mums siunčia žinią“ ir ULAC informaciją.