IMG 4538Trečiadienį rajone oficialiai atidarytas turizmo sezonas naujovėmis nepribloškė. Nors ta proga surengtoje konferencijoje smalsautojų iš pašalies nebuvo, susitikimas buvo naudingas patiems turizmo paslaugų teikėjams. Konferencijai baigiantis jie pripažino, kad bent jau šiuo metu verslininkai labiau orientuojasi į užsienio turistus, kurie į Pamarį pradeda plūsti birželio viduryje. Ir pamiršta lietuvių turistus, pramogas vaikams.

Neišnaudotų galimybių - dar yra

Pristatydamas Šilutės turizmo ir informacijos centro veiklą jo vadovas Edvardas Judžentis pastebėjo, kad lankytojų srautai į centrą, palyginti su praėjusiais metais, yra sumažėję. Gegužės mėnesį centre apsilankė 194 lankytojai, iš kurių 62 buvo užsienio turistai.

E.Judžentis pabrėžė, kad sumažėjęs lankytojų srautas toli gražu nereiškia, jog turistai Šilutės kraštą aplenkia. Tiesiog žmonės daug daugiau užklausų siunčia elektroniniu paštu, apie teikiamas paslaugas teiraujasi telefonu, daug ką sužino iš nuolat atnaujinamos internetinės svetainės ir profilio „Facebook“ tinklalapyje.

Šilutės TIC vadovas pristatė projektą, dėl kurio neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su mobilios aplikacijos VisitIN.LT kūrėjais. Jau greitai parsisiuntę šią programėlę į išmaniuosius telefonus turistai galės akimirksniu sužinoti Šilutės rajono lankytinas vietas, apgyvendinimo, nakvynės bei kitus svarbiausius objektus.

Nors didžioji dalis turistų kraštą giria, neišvengiama ir priekaištų. Žmonės skundžiasi dėl neišvystytos dviračių takų infrastruktūros, kad nėra susisiekimo traukiniais ir nepatogu pasiekti Mingėje ar Rusnėje esančius laivininkus.

Nemuno deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis taip pat pastebėjo, kad turizmo paslaugas siūlantys verslininkai labiau orientuojasi į kultūrinio turizmo sritį. Pasak jo, į administraciją užsukantys ar skambinantys žmonės norėtų daugiau lankyti gamtinio turizmo objektų ir pageidauja gamtinį turizmą išmanančių gidų.

„Mes turistams tokių paslaugų negalime suteikti dėl elementarios priežasties - neturime gidų pažymėjimų. Tačiau šią spragą ruošiamės užpildyti“, - sakė R.Lydis.

Didžiulį ir ne iki galo išnaudotą potencialą jis mato pavasariais, kada prasideda potvynis, - turistus labai domina šis išskirtinis gamtos reiškinys, bet ekskursijų po užliejamas teritorijas verslininkai nesiima organizuoti.

Tam tikras pramogas potvynio metu siūlo Rusnėje ant Pakalnės upės kranto kaimo turizmo sodybą įkūrę Dainora ir Kęstutis Laukevičiai. Kada pasibaigia ledonešis, turistai gali baidarėmis paplaukioti užliejamose pievose. Vasaros metu sodybos šeimininkai siūlo pasiplaukiojimą senovinėmis venterinėmis valtimis.
IMG 4515
Pirmą kartą pristatė „Šilutės baidarių centras“. Pasak jo vadovo Gedo Karolio, baidarės - vienas įdomesnių būdų aktyviai bei turiningai praleisti laisvalaikį, pažinti gamtą, pamatyti tai, ko neišvystum eidamas pėsčiomis. Pernai Grabupiuose įkurtas baidarių centras iš pradžių siūlė maršrutus Minijos ir Šyšos upėmis. G.Karolis manė, kad plaukiojimas Šyšos upe sulauks didžiausio susidomėjimo, tačiau taip neatsitiko. Žmonės itin domisi Veiviržo upe, kuri į siūlomų kelionių maršrutą buvo įtraukta visiškai atsitiktinai, to paprašius keliems turistams.

Sutarė dėl bendradarbiavimo

Idėjų bendradarbiavimui kaimo turizmo paslaugas teikiantiems verslininkams turėjo Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centro vadybininkė Sonata Verbučianskė. Moteris paminėjo gražų pavyzdį, kai vienais metais centro darbuotojai aplankė visas Rusnėje esančias kaimo turizmo sodybas ir susipažino su jų teikiamomis paslaugomis - taip informacijos centro darbuotojams tapo daug lengviau turistams pasiūlyti, kur apsistoti, kokiomis pramogomis pasimėgauti.

S.Verbučianskė informavo, kad šį birželį, antradieniais ir sekmadieniais, turistams galima siūlyti apsilankyti K.Banio etnografinėje sodyboje - muziejuje, kurio durys iki šiol, sergant šeimininkui, buvo užvertos.

Išklausę Šilutės miškų urėdijos miško želdinimo inžinierės Audronės Balčiūnienės pasakojimo apie urėdijos iniciatyva daugelyje rajono kampelių įrengtas nemokamas poilsiavietes, dėl bendradarbiavimo subruzdo ir Rusnės verslininkai. „Nors miškų neturime, galėtume drauge plėsti pažintinių - rekreacinių takų su poilsiavietėmis tinklą“, - sakė jie.

Laivininkas Algimantas Dirsė su Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktoriumi Pranu Avižiniu sutarė dėl maisto gaminimo kursų žiemą, kai ištuštėja kaimo turizmo sodybos, o Šturmų žuvininkystės įmonės vadovas Alfonsas Pekarskas kvietė pasinaudoti trimis turistiniais laivais, kuriuose vienu metu gali plaukti apie 120 žmonių - beveik trys turistiniai autobusai.

Mingėje atkurs skanseną

Ambicingą projektą ateičiai pristatė kaimo turizmo sodybos „Ėvė“ Mingės kaime šeimininkas Žygimantas Šarakauskas. 1998 m. Šilutės savivaldybės skelbtame aukcione Inga ir Žygimantas Šarakauskai įsigijo visiškai nuniokotą Mingės kaimo mokyklą - tradicinį pievininko - laukininko namą su ūkiniais pastatais ir rūsiu. Mokyklos pastatą šeimininkai restauravo ir pritaikė ją etnografiniam kaimo turizmui.

Tačiau šiandien šeima puoselėja dar didesnius planus - ateities kartoms išsaugoti Mažajai Lietuvai ir Mingės kaimui būdingą užstatymo tankį, ir ant išlikusių 4 pastatų pamatų atkurti sodybų kompleksą - skanseną, etnografinį kraštotyros muziejų po atviru dangumi, atspindintį XVIII-XX. a. Minijos kaimo gyvenseną. Pagal užstatymo tradiciją, istorinę medžiagą, specialistų išvadas, čia stovėjo puošnusis pievininko - laukininko namas su ūkiniu pastatu (kalve) ir senasis žvejo namas su klėtimi.

„Atstačius pievininko - laukininko puošnųjį namą jį galima pritaikyti poilsiniams, pažintiniams, edukaciniams tikslams, o ūkiniame pastate įrengti kūrybines dirbtuves - kalvę, senajame žvejo name puoselėti šiam kraštui būdingus tradicinius amatus, gyvenimo būdą ir paveldinį maistą, klėtyje  įrengti žvejo muziejų“, - pasakojo projekto sumanytojas. Ž.Šarkauskas tikisi, kad atkurti sodybų kompleksą pavyks su Europos Sąjungos parama.

Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pastebėjo, kad „Ėvės“ sodyboje, kaip ir beveik visame Mingės kaime, šiuo metu pasirinktos ne visai Šilutės kraštui būdingos pastatų spalvos. Dominuoja raudona ir ryškiai mėlyna, kurios charakteringos Nidai, o Pamario namai buvo dažomi pilkai melsva spalva.

Šiuo metu Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centras ruošiasi išleisti architekto Egidijaus Vidrinsko leidinį, kuriame ir bus pasakojama apie mūsų krašto architektūroje naudotas spalvas. Leidinys galėtų būti naudingas ne tik krašto tyrinėtojams, bet ir pastatus tvarkantiems gyventojams.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt