s1150011Dalis tėvų įsitikinę, kad jų augančiam sūnui ar dukrai, nori atžala to, ar nenori, būtinai reikia kuo daugiau ir dažniau valgyti - juk vaikas turi užaugti sveikas, stiprus ir energingas.

Kiti mano priešingai - nėra čia ko iš paskos su šaukštu lakstyti, norės pats pavalgys, juk organizmas geriausiai atsirenka, ko jam reikia.

Kaip išvengti kraštutinumų rūpinantis vaiko mityba? Kaip išsiaiškinti, ar ši yra subalansuota, ar mažajam netrūksta kokių nors vitaminų bei mineralinių medžiagų?

Viskas neskanu...

Penkiametis Laurynas, anot jo mamos, be galo nevalgus vaikas. Berniukas nemėgsta daržovių - jos gi tokios.... negražios, ypač jei virtos. Dažnai atsisako valgyti mėsą, sriubas, įvairių grūdų košes, įtariai žiūri į maisto pagardinimus, prieskonius. Yra abejingas saldumynams, netgi nuo glaistytų sūrelių šokoladą nukrapšto, atsainiai vertina vaisius. Kiekvienam patiekalui mažasis randa paaiškinimą - neskanu, nenoriu. Geriausiu atveju vos šaukštą, kitą išsidera suvalgysiąs.

Mamai dėl tokio vaiko įnoringumo - stresas. O jeigu sūnus, tiek mažai valgydamas ir su maistu negaudamas kokių nors jo organizmui būtinų medžiagų, nusilps, susirgs, jei sutriks jo vystymasis?..

Gydytojai šią ir kitas analogiškas situacijas komentuoja vieningai, svarbiausia ne tai, kiek vaikas suvalgo, o suvalgyto maisto kokybė.

Rafinuotas maistas - skanesnis, bet...

„Dažnai girdžiu mamas tvirtinant, kad jų vaikai - labai išrankūs maistui. Didžiausia problema ta, kad mažieji mielai valgo rafinuotą, kitaip tariant, išgrynintą, koncentruotą, iš anksto paruoštą, konservuotą maistą, pavyzdžiui, sumuštinius, picas, dešrainius, gaminius iš aukščiausios rūšies miltų (batoną, bandeles, kitokius kepinius), įvairius pusfabrikačius, saldumynus, gazuotus ir tonizuojamuosius gėrimus. Tuo tarpu natūralūs bei sveiki produktai: daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros vaikų yra apibūdinamos kaip neskanios, lėkštę su patiekalu nustumiant šalin“, - teigia „MediCA klinikos“ bendrosios praktikos gydytoja Rūta Vaičiulienė, turintį didelę patirtį gydant vaikus.

Anot medikės, minėti vaikų mitybos įpročiai nėra teisingi, nes rafinuotame maiste, nors jis daugeliu atvejų dėl įvairių sintetinių priedų yra ir gardesnis, ir kvapesnis, ir spalvingesnis,  nėra vitaminų, maistinių skaidulų, mikroelementų - viso to, ko reikia augančiam organizmui.

„Vaikui negaunant vienokių ar kitokių vitaminų, mineralinių medžiagų, galimi virškinimo sutrikimai, silpnėja imuninė sistema, dėl to padažnėja peršalimai, kitokie virusiniai ar infekciniai negalavimai. Taip pat gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai, dantis pažeisti ėduonis, varginti neaiškios kilmės skausmai raumenyse, sąnariuose. Vaikas neretai tampa pasyvus, kaprizingas, irzlus, prastai miega“, - pasakoja gydytoja.

Dažniausiai augančiam organizmui, R.Vaičiulienės teigimu, trūksta kalcio, geležies, fosforo, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A, C, D, E. Nepaprastai svarbios gerai savijautai yra polinesočiosios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys.
 
Kas už ką atsakingas?

Kalcis reikalingas stipriems kaulams. Jo gausu piene ir jo produktuose, ypač fermentiniame sūryje, mineraliniame vandenyje, riešutuose, grūduose, jautienoje.

Geležis stiprina kraują; bręstantiems berniukams geležis yra reikalinga, kad vystytųsi raumenys, mergaitėms - kad kraujuojant per mėnesines nenusilptų organizmas. Šio mikroelemento turtinga raudona mėsa, kepenys, burokėliai, granatai, žemuogės, džiovinti vaisiai.kids-eating-peaches

Fosforas svarbus normaliai širdies ir inkstų veiklai, reikalingas normaliam audinių ir ląstelių augimui bei atsinaujinimui. Šio mikroelemento šaltinis - žuvis, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, riešutai.

B grupės vitaminai - reikalingi sklandžiai nervų sistemos veiklai. Trūkstant B grupės vitaminų gali susilpnėti atmintis. Šios grupės vitaminų nemažai yra mielėse, piene, sūryje, daigintuose grūduose, rupaus malimo miltų duonoje, žaliose lapinėse daržovėse, kiaušinio trynyje.

Vitaminas A „atsakingas“ už gerą regėjimą, odos ir gleivinės ląstelių atsinaujinimą, stiprią imuninę sistemą. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės ir jaučio kepenyse, morkose, moliūguose, pomidoruose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse.

Vitaminas C svarbus medžiagų apykaitai, stiprina organizmo atsparumą ligoms. Šio vitamino gausu citrusiniuose vaisiuose, kopūstuose, špinatuose, bulvėse, braškėse.

Vitaminas D reikalingas stipriems kaulams, raumenims, imuninei sistemai. Žmogaus organizme šis vitaminas susidaro veikiant saulės spinduliams, jo gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, kiaušinio trynyje.

Vitaminas E būtinas stipriai imuninei sistemai, skatina ląstelių atsinaujinimą. Natūralus vitamino E šaltinis - kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus.

Polinesočiosios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios regėjimui, gerai koordinacijai, aktyviai smegenų veiklai, atminčiai, dėmesio koncentracijai lavinti. Daugiausia jų yra riebioje žuvyje (lašišoje, sardinėje, upėtakyje, skumbrėje, silkėje), augaliniuose aliejuose.

Pasak gydytojos Rūtos Vaičiulienės, daugeliu atvejų augantis organizmas minėtų vitaminų ir mikroelementų su maistu gauna nepakankamai, tad pastarųjų būtina vartoti papildomai. Taip nutinka dėl to, kad vaikų mityba dažnai nevisaverte tampa net tuomet, kai mama pusryčius, pietus ar vakarienę ruošia iš sveikų ir natūralių produktų - atžala tėvams būnant darbe tiesiog nesuvalgo jam skirtos porcijos arba kotletą ir bulvių košę iškeičia į sumuštinį ar bulvių traškučius.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt