im-old-people„Senelė mūsų jauna, su džinsais ir tekina. Visuomet ji pirma, jai pavydi mama, jai pavydi visa šeima...“, - retas kuris nėra girdėjęs šios maestro Stasio Povilaičio dainos.

Iš tiesų, kas gi nenorėtų garbiame amžiuje jaustis energingas, guvus, žvalus, nevarginamas vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų.

Nors žmogus savo mintimis, savo dvasia geba ilgai išlikti jaunas, jo organizmas su amžiumi visgi „pakiša kiaulę“: vargina į viršų kaip reikiant šoktelėjęs kraujospūdis, skauda tai vieną, tai kitą šoną, maudžia susidėvėjusius sąnarius, silpsta regėjimas ir panašiai.

Tačiau optimistai neabejoja, kad daugybės sveikatos sutrikimų vyresniame amžiuje galima išvengti, ypač jei žmogus propaguoja sveiką gyvenimo būdą, visose gyvenimo srityse stengiasi išlaikyti saiką ir pusiausvyrą.

Mityba vyresniame amžiuje

„Iš ilgametės savo kaip gydytojos darbo patirties, galiu pasakyti, jog dauguma žmonių sveiką gyvenimo būdą „atranda“ jau būdami brandūs, pavargę nuo jaunystės šėliojimų, susidūrę su rimtesniais negalavimais. Tačiau tai natūralu. Jaunystė tuo ir kitokia, kad daug ką norisi išbandyti, kartais tegu ir ne visai sveikus dalykus, o tai turi įtakos sveikatai.

Kita vertus, ne veltui yra sakoma, jog geriau vėliau negu niekada, tad pradėti sveikai gyventi verta“, -  tvirtina „MediCA“ klinikos bendrosios praktikos gydytoja Gražina Stumbrienė. Anot medikės, gerai savijautai daug įtakos turi visavertė mityba, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore.

Kalbant apie mitybą vyresniame amžiuje, derėtų atminti, kad pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems, todėl patartina atkreipti dėmesį į suvalgomo maisto kiekį. Priešingu atveju, tai yra, jei suvalgoma tiek pat, kiek ir anksčiau, padidėja antsvorio rizika, kyla didesnė nutukimo komplikacijų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir panašiai, grėsmė.

„Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų kiekį, valgyti kuo daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, žuvies. Labai svarbu, kad organizmas gautų pakankamai vitamino D3 ir kalcio - šie mikroelementai padeda išlaikyti kaulų masę, apsaugo nuo lūžių, mažina riziką sirgti osteoporoze. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių turi kardiologinių problemų, tad svarbu, kad jų racione netrūktų kalio ir magnio. Jei su maistu minėtų mikroelementų organizmas negauna tiek, kiek jam reikia, patartina jų vartoti papildomai“, - teigia G.Stumbrienė.

Apie vitaminą D3 ir kalcį

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D stiprina imuninę sistemą. Jo trūkumas turi įtakos diabeto eigai, senatvinių demencijų išsivystymui.

Vitaminas D3 saugo nuo osteoporozės - kaulų ligos, pasižyminčios kaulų tankio mažėjimu, kaulų trapumu. Šia liga ypač dažnai serga vyresnio amžiaus moterys (dėl menopauzės moters organizme sumažėja hormono estrogeno, kuris saugo kaulus), ji paprastai iš pradžių būna be jokių simptomų.

Vyrams kaulai retėja dėl žalingų įpročių, nevisavertės mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo, taip pat dėl vitamino D3 trūkumo. Trūkstant šio vitamino, greičiau pavargsta kojų raumenys, silpsta imuninė sistema.

Žmogui senstant vitamino D3 jo organizme natūraliai mažėja. Pagrindinis vitamino D3 šaltinis - riebi žuvis, žuvų taukai, kiaušinio trynys.

Kalcis laikomas vienu svarbiausių žmogaus organizmo mineralų, reikalingų stipriems kaulams. Jis taip pat dalyvauja daugybėje biocheminių reakcijų. Kai vartojama mažai kalcio turinčių produktų, kaulai tampa trapesni ir silpnesni, vystosi osteoporozė, dažnėja kaulų lūžiai, gali tirpti galūnės. Kalcio yra turtingas pienas ir jo produktai, mineralinis vanduo, riešutai, saulėgrąžos, brokoliai, grūdai, jautiena. Ypač daug kalcio turi fermentinis sūris. Kalcį geriau įsisavinti padeda vitaminas D.

Per dieną vyresniems nei 50 metų žmonėms rekomenduojama gauti maždaug 1200 mg kalcio. Toks kiekis prilygsta maždaug 6 stiklinėms pieno. Akivaizdu, kad visiškai patenkinti kalcio poreikį tik su maisto produktais yra sunku.

Atsižvelgiant į tai, jog daugumos žmonių mityba nėra visavertė, bei faktą, kad bėgant metams silpnėja organizmo gebėjimas įsisavinti kalcį, ypač pravartu tiek vieno, tiek kito mikroelemento vartoti papildomai, vartojant maisto papildus ar vitaminus.

Fizinio krūvio intensyvumas

Sporto specialistų nuomone, prieš pradedant sportuoti vyresniame amžiuje, labai svarbu kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti galimus rizikos veiksnius. Priklausomai nuo senėjimo procese atsiradusių ligų turi būti pasirenkamas atitinkamas fizinis krūvis.

Vyresnio amžiaus žmonėms nerekomenduojamos tos sporto šakos, kurios reikalauja didelės fizinės įtampos bei ištvermės. Geriau rinktis lėtesnį sportą: šiaurietišką ėjimą, jogą, pilatesą, važiavimą dviračiu, plaukimą, lengvą bėgimą.

Kad fizinis aktyvumas neiškrėstų jokių šunybių, sportuojantiems pagyvenusiems žmonėms gydytojai pataria reguliariai matuoti kraujospūdį arba įsigyti pulsometrą. Pastarasis padės sekti, kad pulsas neperžengtų pavojingų ribų.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt