Remigijus Žemaitaitis. / remigijaus.lt nuotr.Nekilnojamo turto burbulo pūtikai bankai toliau lobsta iš Lietuvos gyventojų ir panašu nė neketina prisiimti atsakomybės dėl savo veiklos, kuri sukėlė finansinius nuostolius tūkstančiams lietuvių.

Bankų lobistai vaikšto valdžios institucijų koridoriais ir mėgina toliau stabdyti bet kokias teisines galimybes numatyti atsakomybę bankams už jų vykdomą politiką, o kartu ir už besitęsiančią krizę.
 
Praktinis pavyzdys: du vaikus auginanti šeima dar 2004 m., siekdami įsigyti namą, iš banko pasiskolino 350 tūks. litų. Tuo metu namo kaina buvo 400 tūks. litų.

Įsivyravus bankų sukeltai krizei sodo namo vertė nukrito iki 170 tūks. litų.

2008 m. bankas, žinodamas apie artėjančią krizę bei būsimus finansinius sunkumus, minėtai šeimai pakėlė palūkanų normą, tačiau net nemėgino aiškintis, ar šeima po pakeltos palūkanų normos bus pajėgi mokėti kreditą.

Prasidėjus finansų krizei, kaip ir daugelis Lietuvos gyventojų, taip ir šios šeimos nariai prarado darbus.

Vienu metu tėvams praradus darbą bankas net nemėgino atidėti paskolos grąžinimą ar mažinti įmokas, o tiesiog laukė, kol skolininkai visai neišgalės mokėti kredito ir esamą sodo namą galės įtraukti į banko sukurtos nekilnojamojo turto įmonės turto sąrašą ir parduoti už 150 tūks. litų.

Tokių pavyzdžių, rodos, galėtume rasti ne vieną ir ne du, o net kelis tūkstančius.

Praėjusį šeštadienį išreikšdami nepasitenkinimą vykdoma bankų diktatūra ir savivale Amerikos piliečiai patraukė į gatves. Demonstrantų eitynės, kuriose dalyvavo 1 tūkst. 500 žmonių, buvo dalis protesto akcijos "Užimkite Volstrytą", kuria aktyvistai jau dvi savaites protestuoja prieš finansų ir ekonominės krizės padarinius bei didėjančią prarają tarp skurdžiojo ir turtingojo socialinių sluoksnių JAV.

Pasak Bostone gyvenančios lietuvės Julijos, gyventojai protestuoja dėl bankų politikos.

„Žmonėms nepatinka vis labiau augantis bankų godumas. Eitynėmis norima pasakyti, kad ir amerikiečiai gali išeiti į gatves, o ne tik ramiai sėdėti sudėję rankas“, - sakė lietuvė. Kitapus Atlanto 4 metus gyvenanti kaunietė teigė nemačiusi tokio masto protestų, kokie įvyko šeštadienį.

„Amerikiečiai iš vis nelinkę prieš kažką protestuoti. Į gatves žmonės išėjo ne iš gero gyvenimo“, - tikino Julija.

Keista ir kartu nesuprantama, kaip bankai, proteguojami įvairiuose valdžios sluoksniuose veikiančių lobistų, dar 2004 m. pradėjo aktyviai skatinti ne tik valstybines įmones ar savivaldybes klimpti į paskolų liūną, bet klampinti ir gyventojus, kurie dėl savo neišmanymo nesugebėjo valdyti finansinių srautų ir tinkamai juos įvertinti, taip virsdami bankininkų įkaitais.    

Analizuojant bankų finansinius rodiklius nuo 2004 m. bei egzistuojančius pelnus pasidaro visai neaišku ir kartu diskutuotina, galbūt bankai manipuliuoja valdančiųjų partijų atstovais taip kraudamiesi milijoninius pelnus.

Vien 2005 m. Lietuvoje veikiančių bankų pelnas siekė 354 mln. litų, 2006 m. - 667 mln. litų, 2007 m. net 1,156 mlrd. litų, o 2011 m. I pusmečio bankų pelnas jau pasiekė 513,6 mln. litų pelną.

Kas toliau? Ar metų gale neišvysim, kad bankų pelnas - 800 mln. litų?

Panašu, kad bankai pamiršo gyventojus ir valdžios atstovus informuoti, jog 2009 ir 2010 metais patirti nuostoliai buvo tik virtualūs.

Praėjusią Seimo sesiją, matydamas lobistų įtaką didžiausioms politinėms partijoms bei pastarųjų neveiklumą, siekiant pažaboti bankininkų gobšumą, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis užregistravo LR Civilinio kodekso pataisas.

Pagal pateiktą įstatymo projektą likusios kredito ir su juo susijusių mokėjimų dalies, kurios nepadengs parduotas turtas, kredito gavėjas neturės grąžinti.

Tačiau, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principą, tokia išskirtine galimybe būtų leidžiama pasinaudoti tik fiziniams asmenims, kreditus gavusiems nekilnojamajam turtui įsigyti, ir tik vienintelį kartą.

Kredito įstaigos, suteikdamos kreditą, visuomet atsižvelgia į hipoteka įkeičiamo turto, kuriuo užtikrinamas paskolos grąžinimas, vertę, įvertina besikreipiančio dėl kredito suteikimo asmens gaunamas pajamas, asmens galimybę grąžinti jam suteiktas pinigines lėšas ir pan.

Kitaip tariant, bankai turi visas galimybes tinkamai įvertinti kredito grąžinimo riziką. Atsižvelgiant į tai, jie ir privalo prisiimti visą riziką ir jos rezultatus, t.y. išieškoti suteiktas pinigų lėšas tik iš to turto, kurio įsigijimui ir buvo suteiktas kreditas. Kredito dalies ir su juo susijusių mokėjimų, kurių nepadengia iš varžytinių parduotas turtas, bankai neturi reikalauti iš kredito gavėjo. Tai – kredito įstaigų prisiimama rizika.

Kol Lietuva delsia, o politikai stovi už bankininkų pečių, latviai vieni iš pirmųjų priėmė fizinių asmenų bankroto įstatymą. Keista ir kartu apmaudu, kad Lietuvos piliečiai šiuo metu yra priversti vykti į Latviją ir ten bankrutuoti. Pirmoji byla jau užfiksuota - Lietuvos pilietis G. Januška supančiotas banko paskolomis buvo priverstas išvykti gyventi į Latviją ir ten paskelbti savo bankrotą.

Norint bankrutuoti Latvijoje turi atitikti šias sąlygas: pirmiausia, deklaruoti gyvenamąją vietą Latvijoje, mokėti mokesčius nemažiau nei šešis mėnesius, antra, dirbti samdomą darbą ar užsiimti individualia veikla, ir trečia, turėti nemažiau kaip 20 tūks. litų skolos ir nebūti teistam.  

Lieka tikėtis, kad užuot Lietuvos Vyriausybė leidusi vykti lietuviams į Latviją ir ten bankrutuoti, ryšis ir pritars Seimo patiektiems projektams. Toks tikslas užsibrėžtas, siekiant pažaboti beribius bankų norus gauti maksimalius pelnus.    

Komentarai  

 
#2 2011-10-23 23:37
O ka R.Zemaitaitis mano apie jo partieties Dainoros Butvydienes nora pralobti. Jai jau nebeuztenka bemaz keturiu tukst.litu menesinio atlyginimo. nepriestarauja, kad padidetu dar trecdaliu. nesvarbu, kad darbo rezultatas dar O. Uzsibrezimas semti is musu mokesciu moketoju kuo daugiau. Taip suprantamas Jusu partijos pavadinimas Tvarka ir teisingumas.
 
 
+1 #1 2011-10-17 23:10
Šaunuolis R.Žemaitaitis
 

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt