Plauciu vezysLapkritis yra plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų visame pasaulyje kasmet miršta apie 1,3 mln. gyventojų, Lietuvoje - 1,3 tūkst.

Europoje rūkymas lemia 83 proc. plaučių vėžio susirgimus ir yra 82 proc. mirčių nuo plaučių vėžio priežastis.

2006 m. J.Ferlay su kitais mokslininkais nustatė, jog plaučių vėžys sudaro 12,1 proc. visų onkologinių ligų ir yra trečioje vietoje iš dažniausiai aptinkamų piktybinių navikų Europoje. 2006 m. Europoje buvo 386,3 tūkst. plaučių vėžiu sergančių asmenų, mirė 334,8 tūkst.

Lietuvoje kasmet užregistruojama 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų. 2009 m. duomenimis, Lietuvoje 17 proc. mirčių nuo piktybinių navikų sudarė plaučių vėžys.

Kokia galimybė pasveikti susirgus plaučių vėžiu?

Remiantis 2004 m. Europoje atliktais tyrimais, Lietuvoje sergančiųjų plaučių vėžiu penkerių metų reliatyvusis išgyvenamumas sudaro 11,8 proc. Kitose Europos valstybėse plaučių vėžio išgyvenamumo rodikliai taipogi nėra aukšti ir tesiekia 20 proc.
Statistiniai duomenys nedžiugina: iš sergančiųjų plaučių vėžiu ilgiau nei metus išgyvena tik vienas iš trijų asmenų.

Plaučių vėžys dažniausiai nustatomas per vėlai, todėl šią ligą galima vadinti ne tik klastinga, bet ir užleista liga.

Dažnai žmonės į paprastus lėtinius kvėpavimo takų susirgimus ar bronchitus nekreipia dėmesio. Tik tuomet, kai pradeda dusti, kęsti nuolatinį krūtinės skausmą, atsikosėti krauju, kreipiasi į medikus. Tuomet plaučių vėžys jau būna smarkiai pažengęs, jį įveikti sudėtinga ir sėkmingai gydyti galima tik 20 proc. pacientų.

Siekdami kuo anksčiau diagnozuoti plaučių vėžį, medikai privalo skatinti reguliariai profilaktiškai atlikti plaučių tyrimus. Asmenims, vyresniems nei 40 metų būtina kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Kokia pagrindinė plaučių vėžio išsivystymo priežastis?

Plaučių vėžį lemia tam tikri rizikos veiksniai. Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra rūkymas. Ir netgi nebūtina pačiam rūkyti. Pakanka, kad kas nors netoliese rūko ir į aplinką iškvepia dūmus - šalia esantys asmenys, įkvepiantys tuos dūmus, taip pat pasyviai rūko: gauna didelį kenksmingų dūmų kiekį.

Todėl Europos kovos su vėžiu kodekso naujausia versija skelbia: „Nerūkykite, jei rūkote - meskite. Jei nemetate, nerūkykite šalia nerūkančiųjų“.

Dar 1761 m. pirmasis apie tabako kancerogeniškumą ir jo įtaką nosies naviko išsivystymui prabilo anglų gydytojas J.Hill. Ryšį tarp rūkymo ir plaučių vėžio išsivystymo 1929 m. patvirtino F.Lickint iš Drezdeno (Vokietija). Be to, jis patvirtino faktą, kad plaučių vėžiu vyrai serga 4-5 kartus dažniau nei moterys. 1951 m. garsus Didžiosios Britanijos mokslininkas R.Doll epidemiologiniais tyrimais konstatavo, jog rūkymas - svarbiausia sergamumo plaučių vėžiu priežastis. Vėliau 1964 m. JAV atlikti tyrimai taip pat įrodė rūkymo ir vėžinių susirgimų sąsają.

Nuo 1985 m. vykdomoje Europos programoje prieš vėžį pažymima, jog vienas iš rūkymo apimčių mažinimo būdų yra medikų mokymas padėti pacientams mesti rūkyti. 2010 m. atliktas Lietuvos žmonių tyrimas parodė, kad net 80,5 proc. sveikatos priežiūros specialistų kasdien rūkančiajam per pastaruosius 12 mėn. nepatarė mesti rūkyti. O 78,9 proc. šeimos narių suvokia rūkymo žalą ir per pastaruosius 12 mėn. patarė mesti rūkyti kasdien rūkančiam artimajam.

Kiti moksliniai duomenys apie rūkymąPlauciu vezio rizika mitai ir faktai

* rūkiusieji plaučių vėžiu serga 10 kartų dažniau nei niekada nerūkiusieji;

* 90-95 proc. sirgusiųjų plaučių vėžiu reguliariai rūkė;

* rūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių vėžio yra didesnis nei nerūkančiųjų;

* mirtingumas nuo plaučių vėžio didesnis tarp tų asmenų, kurie pradeda anksčiau rūkyti, surūko daugiau cigarečių, giliau įkvepia dūmus;

* rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtiniu bronchitu, bronchine astma bei plaučių vėžiu;

* pusė pasaulio vaikų kenčia nuo pasyviojo rūkymo ir neigiamą pavyzdį ima iš tėvų;

* tiek aktyviai, tiek pasyviai rūkančiajam yra 6 kartus didesnė tikimybė patirti komplikacijas operacijų metu negu visiškai nerūkančiam žmogui.

Pasyviojo rūkymo poveikis plaučių vėžio išsivystymui

* Iki 1987 m., kol nebuvo pakankamai duomenų apie pasyviojo rūkymo žalą ir nebuvo parengtas Europos kovos su vėžiu kodeksas, pasyviajam rūkymui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.

Remiantis vėliau atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis jau buvo galima konstatuoti, jog tos moterys, kurių vyrai rūko, turi 30 proc. didesnę tikimybę susirgti plaučių vėžiu nei nerūkančiųjų žmonos. O rūkančių žmonų nerūkantiems vyrams ši tikimybė dar didesnė.

2004 m. medicinos žurnalo „The Lancet“ duomenimis, apie 30 proc. pasyviojo rūkymo aukų mirė nuo kvėpavimo takų infekcijų, astmos, plaučių vėžio.

Tyrimai parodė, kad stovėti šalia judrios gatvės mažiau pavojinga sveikatai nei stovėti šalia rūkančiojo (įkvėpus cigaretės dūmų, gaunama daugiau nei 4000 pavojingų sveikatai cheminių medžiagų).

2004 m. pasyviojo rūkymo aukos sudarė 1 proc. visų pasaulyje mirusių žmonių.

Keli mitai, susiję su rūkymu

* Silpnos, moteriškos cigaretės padeda išvengti rizikos susirgti plaučių vėžiu?

Tyrimais nustatyta, kad įpratusios rūkyti „lengvas“ cigaretes moterys jų surūko daugiau, užsitraukia giliau. Be to, „lengvos“ cigaretės taip pat didina ir sergamumą širdies bei kraujagyslių ligomis.

* Maisto papildai gali sumažinti tabako kancerogeniškumą?

Tyrimų metu buvo stebėta daugiau nei 100 tūkst. žmonių, vartojančių ir nevartojančių multivitaminus. Buvo pastebėta, kad multivitaminai, kuriuose yra beta karotinų, didino plaučių vėžio riziką rūkaliams 25 proc. Nerūkantiems asmenims rizika buvo 25 proc. mažesnė.

* Tabakas mažau kenkia sveikatai nei alkoholis?

Yra pakankamai įrodymų, kad tabakas yra kancerogeniškesnis nei alkoholis, o alkoholis ir tabakas vartojami kartu dar labiau didina plaučių vėžio riziką.

Susiję straipsniai
  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos