Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Milijonai Rusnėje išaugintų vėgėlių jauniklių praturtino Lietuvos upes ir ežerus

Image - Milijonai Rusnėje išaugintų vėgėlių jauniklių praturtino Lietuvos upes ir ežerus

Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje, Rusnėje, dirbtinai išveisti ir paauginti vėgėlių jaunikliai šiomis dienomis išleisti į Lietuvos ežerus ir upes. 3–5 savaičių vėgėlių mažyliais

Penktadienis, 27 kovas Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (4)

Oficialūs pranešimai

Bus skelbiami paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Image - Bus skelbiami paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai

Ketvirtadienį bus paskelbti paskutinių valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Abiturientai sužinos, kaip jiems sekėsi laikyti matematikos, istorijos ir geografijos

Ketvirtadienis, 11 Liepa Komentarai (0)

Politika

Liberalų sąjūdis pretendentu į Seimą siūlo A. Endziną

Image - Liberalų sąjūdis pretendentu  į Seimą siūlo A. Endziną

Kelti savo skyriaus pirmininką Audrių Endziną pretendentu į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje Šilutės liberalsąjūdiečiai nusprendė trečiadienį, partijos skyriaus visuotiniame

Antradienis, 21 Sausis Komentarai (0)

Problema

Aplinkosaugininkai aiškinasi, ar srutas prie Gėgės ištaškęs ūkininkas elgėsi teisėtai

Image - Aplinkosaugininkai aiškinasi, ar srutas prie Gėgės  ištaškęs ūkininkas elgėsi teisėtai

Prieš kelias dienas ūkininkas prie Gėgės upės netoli Plaškių taip trešė laukus, kad srutų kliuvo ne tik upei, bet ir šalia stovėjusioms žvejų mašinoms, čia pat sėdėjusiems žvejams.„Gal taip ūkininkas

Šeštadienis, 28 kovas Komentarai (1)

Savivaldybėje

Dėl žvejybos per karantiną – klausimai

Image - Dėl žvejybos per karantiną – klausimai

  Šalyje įvestas griežtas karantinas nė motais žūklės fanatikams. Vyrai antrą savaitę traukia žvejybinius įrankius ir vos prašvitus keliauja prie vandens. Kyla klausimas – ar pramoginė žvejyba leidžiama per karantiną? Patys

Sekmadienis, 29 kovas Komentarai (0)

Seniūnijose

Švėkšnos knygnešius – kovotojus už lietuvišką žodį - prisimenant

Image - Švėkšnos knygnešius – kovotojus  už lietuvišką žodį - prisimenant

Kasmet kovo 16-ąją švėkšniškiai mini Knygnešio dieną. Pastarasis - aštuonioliktasis paminėjimas buvo kitoks – be renginio, be žmonių, be prisiminimų... Net šv. Mišios už knygnešius Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje

Ketvirtadienis, 26 kovas Komentarai (0)

51602-toleranceŽiniasklaida padeda spręsti lygių galimybių problemas ar priešingai - kartais nesąmoningai sustiprina vienokį ar kitokį požiūrį į atskiras visuomenės grupes?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau su vienu teiginiu sutinkama be išimties: lietuviams tolerancijos trūksta. Šis trūkumas dažniausiai atsiranda ne dėl asmeninio neigiamo susidūrimo su viena ar kita grupe: požiūrį lemia išankstinės, jokiu patyrimu nepagrįstos nuostatos.

Visai netikėtai įvykęs „Šilutės naujienų“ žurnalistės pokalbis su keliais rajono Savivaldybės tarnautojais parodė, kad ekspertai neklysta.

„Jei galėčiau rinktis, nenorėčiau gyventi šalia neįgaliojo“, - tiesiai šviesiai rėžė vienas valdininkas, prisipažinęs, kad vis dėlto nė vienas toks žmogus iki šiol jam nėra padaręs nieko bloga...

Viena jėga - dvi galimybės

Žurnalistams Klaipėdoje konferenciją apie lygių galimybių problemą žiniasklaidoje surengusios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava bandė provokuoti klausimais, kas protingesni - baltaodžiai ar juodaodžiai, kas stipresni fiziškai?

„Bijote atsakyti? Teisingai darote, nes aš irgi bijau“, - juokavo V.Dambrava.

Jis sakė, kad žurnalistai vis dažniau į tarnybą kreipiasi kaip piliečiai - praneša apie pastebėtus lygias galimybes pažeidžiančius atvejus. Tačiau, kita vertus, patys viešindami su diskriminavimu susijusias problemas kartais apverčia jas taip, kad  visuomenės akyse kaltas lieka diskriminuojamas žmogus.

V.Dambrava prisiminė atvejį, kai jauna mergina sutiko viešai per televiziją papasakoti savo istoriją - kaip prie jos ilgą laiką priekabiavo direktorius. Filmuojant pokalbį, operatorius vis pabrėždavo iškilias merginos kūno linijas, seksualius drabužius. Vėliau šis įrašas kaip įrodymas buvo pateiktas net teismui - kaltinamasis direktorius aiškino, kad tai - akivaizdus įrodymas, kokia iš tiesų yra mergina.

Tačiau žiniasklaida vis dėlto išlieka viena efektyviausių bausmės priemonių - už lygių teisių pažeidimą ar diskriminaciją baudžiami asmenys labiau bijo ne piniginių baudų, o jų vardų ir pavardžių paviešinimo.

Sotus alkano neužjaučia

Televizijoje ne vienerius metus dirbantis žurnalistas, režisierius Audrius Lelkaitis buvo atviras: dažniausiai televizijų vadovybei visai nesvarbu, kokybiškai ar ne žurnalistas rengia televizinę laidą. Svarbiausia, kad eteris būtų užpildytas. Ne išimtis ir informacinės televizijos laidos, kuriose dominuoja negatyvios naujienos. Taip yra todėl, kad tokias žinias paruošti paprastai neužtrunkama, o imtis ilgų tyrimų drįsta nedaugelis. Niekas negali prognozuoti, ar jie pasiteisins, gaištamas laikas, išmetami didžiuliai pinigai.

„Žurnalistai turi savybę apie save galvoti geriausiai. Ne išimtis - ir aš. Tačiau taip toli gražu nėra. Svarbu nepervertinti savo jėgų, atliekant darbus pasilikti tiek laiko, kad jo liktų faktams patikrinti“, - aiškino A.Lelkaitis.

Viename BBC eksperimente dalyvavęs A.Lelkaitis teigė supratęs, kad lygybė neegzistuoja net tarp tos pačios visuomenės grupės narių. Apsiginklavęs slapta kamera A.Lelkaitis, „padedamas“ vienos įdarbinimo agentūros Kaune, išvyko į Londoną žadėto darbo. Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad darbo nėra, o už detalesnę informaciją dar reikia sumokėti tarpininkui, kuris nuvežė jį į vieną miestelį. Jame jau gyveno būrys atvykėlių, taip pat besitikinčių gauti darbą. Už pragyvenimą, aišku, teko mokėti, ir, pasak žurnalisto, toks ir buvo pagrindinis agentūros pasipelnymo modelis.

„Realiai supratau, ką gali jausti žmogus, turintis savyje orumo, bet atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje be aiškių ateities perspektyvų. Daugelis name, kurį vadinau „ferma“, gyvenusių žmonių paprasčiausiai ėmė gerti. Rodos, vienodoje padėtyje atsidūrę turėjo užjausti vieni kitus, tačiau net ir ten atsirado vadinamų „vierchų“, engiančių kitus“, - apie eksperimentą pasakojo A.Lelkaitis.

Į darbą - be nuostatų

Įdomios informacijos pateikė naujienų agentūros BNS vyr. redaktorius Artūras Račas. Atliktos sociologinės apklausos rodo, kad lietuviai tik įsivaizduoja esą tolerantiški, tačiau paklausinėti išsamiau daugelis neslepia, kad sutikę homoseksualą pasielgtų ne kaip kitaip, kaip tik „duotų jam į snukį“, ir panašiai.

Dar daugiau - 2007 m. ir 2012 m. atliktos apklausos parodė, kad netolerancija kitokios tautybės, religinių pažiūrų ar lytinės orientacijos žmonėms tik didėja. Keisčiausia, kad nors vykdoma nemažai projektų, padedančių neįgaliuosius integruoti į aplinką, daugelis lietuvių bodisi ne tik dirbti su jais, bet ir gyventi kaimynystėje. Labiausiai netolerantiški žmonės yra romams, kaliniams, homoseksualams, neįgaliesiems, musulmonams, gruzinams.

Kalbėdamas apie asmeninę žurnalisto atsakomybę, A.Račas neslėpė, kad didžiausias iššūkis žurnalistui - teisingai perfiltruoti informaciją ir neturėti išankstinių nuostatų ir vertinimų, galinčių ne visai reikiama linkme pakreipti norimą perduoti žinią.

„Kiekvienas turėtume sau atsakyti į klausimą, kas kaltas dėl žiniasklaidos priemonėse pasirodančios informacijos emocinio atspalvio - Žurnalistas? Redaktorius? Leidėjas? Savininkas? Atsakymas labai paprastas - aš“, - kalbėjo A.Račas.