Operacijos akimirka. / Vaidoto Turskio (vlmedicina.lt) nuotr.Spalio 25 dieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje išplitusiu vėžiu sergančiai pacientei atlikta pirmoji šioje gydymo įstaigoje citoredukcinė operacija ir intraoperacinė pilvaplėvės chemoterapija.

Ji atlikta 39 metų ligonei, sergančiai išplitusiu kiaušidžių vėžiu. Operacija truko 7 valandas ir praėjo sėkmingai.

Pirmą operaciją atliko Pilvo chirurgijos klinikos vadovas dr. Algirdas Šlepavičius kartu su pilvo chirurgais Vitalijum Eismontu ir Vaidotu Turskiu. Visi jie mokėsi naujo gydymo būdo Vokietijos ir Italijos klinikose. Ligonės gyvybines funkcijas operacijos metu kontroliavo anesteziologijos ir operacinės skyriaus vedėja Renata Paškevičiūtė ir gydytoja reanimatologė – anesteziologė Geda Klimavičiūtė. Geriausios operacinės slaugytojos padėjo chirurgams ir anesteziologams.

Po operacijos ligonė 3 dienas buvo gydoma Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Vėliau perkelta į Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyrių. Pooperacinis periodas yra sklandus.

Per metus planuojama atlikti iki 20 tokių operacijų.

Iki šiol, kai pilvo organų vėžys išplisdavo pilvaplėvėje (tai plėvė dengianti pilvo ertmę ir pilvo ertmės organus) ir nepasiduodavo įprastai chemoterapijai, ligoniai buvo pasmerkti greitai mirčiai.

Pastaraisiais metais pasaulyje ieškota būdų, kaip padėti tokiems ligoniams.

Daugiausia JAV Vašingtono Onkologijos centro onkologo chirurgo prof. Paul Sugarbaker pastangomis buvo sukurtas ir įdiegtas į klinikinę praktiką naujas gydymo būdas – citoredukcinė chirurgija ir intraoperacinė pilvaplėvės chemoterapija.

Šis metodas greitai išplito visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse ir suteikė iki šiol laikytiems beviltiškiems ligoniams galimybę gyventi.

Kaip tai atliekama

Naujojo metodo esmė: ligoniams, sergantiems išplitusiu pilvo ertmės vėžiu, operacijos metu pašalinami visi pilvo ertmėje esantys vėžio pažeisti organai: pilvaplėvė, dalis plonosios ar storosios žarnos, blužnis, tulžies pūslė, skrandis, kiaušidės ir gimda, pažeistos kepenų dalys ar kiti organai. Po to į pilvo ertmę įleidžiami specialūs vamzdeliai. Pilvas užsiuvamas.

Pro vamzdelius į pilvo ertmę pradedamas leisti chemoterapinis vaistas, sušildytas specialiame aparate iki 42-43 laipsnių pagal Celsijų. Šis tirpalas cirkuliuoja pilvo ertmėje 60-90 minučių. Specialūs temperatūros davikliai kontroliuoja tiksliai nustatytą temperatūrą pilvo ertmėje. Karštis likusias pilvo ertmėje vėžines ląsteles veikia žudančiai.

Chemoterapiniai vaistai, suleisti tiesiogiai į pilvo ertmę, daug efektyviau pasiekia vėžio ląsteles pilvo ertmėje nei suleisti į veną. Įkaitintas chemoterapinis tirpalas daug geriau prasiskverbia į vėžinio audinio likučius. Jis sunaikina iki 3 mm  vėžio židinius.

Visi didesni turi būti pašalinti  chirurgiškai. Šiuo būdu naudojant chemoterapinį tirpalą, jo toksinis poveikis inkstams ir kitiems organams yra mažesnis. Ligonių nepykina, jie nevemia, nes pilvaplėvės chemoterapija atliekama veikiant narkozei.

Šis metodas yra auksinis standartas gydant pirminį pilvaplėvės vėžį (mezoteliomą, pseudomiksomą). Geri rezultatai gauti gydant išplitusį žarnų, kiaušidžių vėžį, kai kurias skrandžio vėžio formas. Vis daugiau atsiranda keliančių entuziazmą pranešimų mokslinėje literatūroje apie intraoperacinės pilvaplėvės chemoterapijos taikymą operuojant ir dar neišplitusį, bet agresyvų pilvo ertmės organų vėžį.

Operacija tiek chirurgams, anesteziologams, operacinės slaugytojoms, tiek ir patiems ligoniams yra didelis išbandymas.

Operacija trunka 7-12 valandų. Operacijos metu tenka perpilti iki 10 dozių kraujo, plazmos. Į veną perpilama 14-18 litrų tirpalų. Todėl tokioms operacijoms atrenkami tokie ligoniai, kurie sugebėtų ją atlaikyti.

Šį gydymo metodą Lietuvoje pirmieji prieš kelis mėnesius pradėjo taikyti Vilniaus Santariškių klinikų pilvo chirurgai panaudoję chemoterapinio tirpalo paruošimui ir jo cirkuliacijai pilvo ertmėje dirbtinės kraujotakos aparatą.

Klaipėdos universitetinė ligoninė, pirmoji Baltijos šalyse, įsigijo tik šiam gydymo metodui skirtą geriausią šiuo metu pasaulio rinkoje technologiją PERFORMER HT, pasižyminčią ypatingu saugumu ir tikslumu.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytojai specialistai konsultuoja ambulatoriškai per 250 tūkst., stacionare gydosi per 45 tūkst. pacientų. Ligoninės operacinėse atliekama per 25 tūkst. operacijų per metus. 2010 m. čia atlikta per 2500 piktybinių auglių operacijų ir per 1500 gerybinių auglių operacijų.

vakaru lt medicina logo

 

 

Susiję straipsniai
  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos