Aktualijos

Edit

Amount of short articles:

Amount of articles links:

You can order sections with dragging on list bellow:

  • Aktualijos
Išsaugoti
Atšaukti
Reset

Gamta

Ventės rago ornitologai išmaudė, išdžiovino ir sužiedavo dumble įklimpusį erelį

Image - Ventės rago ornitologai išmaudė, išdžiovino ir sužiedavo dumble įklimpusį erelį

Trečiadienį, vykdydamas paukščių monitoringą Kintų žuvininkystės tvenkiniuose, Nemuno deltos regioninio parko vyr. specialistas ekologas Robertas Kubilius rado ir į Ventės ragą atvežė pakilti negalintį jūrinį erelį (Haliaeetus albicilla). Paukštis, panašu,

Šeštadienis, 11 Lapkritis Komentarai (0)

Gulbių skrydis

Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Image - Paskui gulbes skrendanti anglė stabtelėjo Ventėje

Pagaliau ilgai lauktas susitikimas įvyko - ekspedicijos „Gulbių skrydis“ komanda šeštadienį apsilankė Nemuno deltoje, kur susitiko su Lietuvos mokslininkais, gamtosaugininkais ir vietos bendruomenės atstovais.Penktadienį Baltijos aplinkos forumo specialistai ir ornitologas

Ketvirtadienis, 3 Lapkritis Komentarai (0)

Nuomonės ir komentarai

Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

Image - Nepatinkančią pavardę galima nesudėtingai pasikeisti

  Kai kurie žmonės nugyvena visą gyvenimą turėdami vieną pavardę, tačiau kiti dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo asmenvardį pasikeičia. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė įvardija, kokiais atvejais žmonės nusprendžia pavardę

Šeštadienis, 12 Rugpjūtis Komentarai (0)

Oficialūs pranešimai

Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

Image - Mažės rinkliava už įvažiavimą į Neringą

  Nuo rugpjūčio 21 dienos mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją – jis lengviesiems automobiliams mažės net keturis kartus nuo 20 iki 5

Penktadienis, 11 Rugpjūtis Komentarai (0)

Politika

Šilutiškis kelia iniciatyvą dėl laisvų seniūnų rinkimų

Image - Šilutiškis kelia iniciatyvą dėl laisvų seniūnų rinkimų

  Nenuorama Šilutės verslininkas Rimantas Jaruškevičius mano, kad jau laikas vėl iš naujo klibinti Seimą, kad šis toliau tęstų savivaldos plėtrą mūsų šalyje. Pasak R.Jaruškevičiaus, pagaliau turime savivaldybės merų rinkimus, dabar

Trečiadienis, 15 Lapkritis Komentarai (0)

Problema

Potvynio vanduo traukiasi lėtai, plaukiojantys rulonai kemša polderio siurblinę

Image - Potvynio vanduo traukiasi lėtai, plaukiojantys rulonai kemša polderio siurblinę

  Neįprasto darbo pastarąją savaitę turi UAB „Šilutės polderiai“ siurblinių eksploatacijos darbuotojai ir jų vadovas Ričardas Olberkis - jau kelias dienas darbuotojų brigada lupa iš siurblinės savaiminių vandens nuotekos ertmių šieno

Trečiadienis, 15 Lapkritis Komentarai (0)

Savivaldybėje

Galvasopė laiškininkams: kas šeštas laiškas adresuotas klaidingai

Image - Galvasopė laiškininkams: kas šeštas laiškas adresuotas klaidingai

  Lietuvos pašto duomenimis, kone ant kas šeštos pašto siuntos užrašomi netikslūs gavėjų adresai. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vėluoja, o kartais gavėjų nepasiekia arba siuntėjui yra grąžinama siųstoji pašto

Ketvirtadienis, 16 Lapkritis Komentarai (0)

Seniūnijose

Kelyje pro Alseikas greičio pedalo nespauskime

Image - Kelyje pro Alseikas greičio pedalo nespauskime

Šilutės rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija nagrinėjo ir Švėkšnos seniūnijos gyventojų bei seniūno prašymą pailginti automobilių greičio ribojimo atstumą kelyje ties Alseikų kaimu.

Penktadienis, 13 Spalis Komentarai (0)

gandras2Gandrams priskirta daug taurių ir gražių simbolinių reikšmių – jie ir nuo gaisro saugo, ir santarve šeimoje rūpinasi, ir vaikus atneša. Tačiau naujajame žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ numeryje gamtininkai teigia: realybė kitokia – gandrai vaikus tik išneša, tiesa, ne žmonių, o smulkiųjų žinduolių ir pievų bei šlapynių paukščių. Dėl gandrų gausos kenčia net į Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai.

Eugenijaus Tijušo, biologo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo, teigimu, negerai, kai visuomenėje pradedama proteguoti vieną gyvūnų rūšį, juolab, kai ta rūšis yra plėšri – tai pasakytina ir apie vilkus, ir apie gandrus.

„Pagal zoologinę sistematiką gandrai nieko bendro su plėšriaisiais paukščiais neturi. Tačiau pagal mitybą gandrai yra plėšrūnai, nes jų maisto pagrindą sudaro gyvūninės kilmės objektai. Kai gandrai minta sliekais ir žiogais – žmonių tai netrikdo. Tačiau kieme gandras gali nutverti kačiuką, o pievose jo medžioklės objektais tampa kiškių ir paukščių jaunikliai, kurmiai, driežai, gyvatės, žalčiai, varlės. Kai kurie šių gyvūnų saugomi, nykstantys, įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą“, – sako gamtininkas.

Anot jo, gandrai – saugoma paukščių rūšis, todėl kelti klausimą dėl jų naikinimo būtų net nekorektiška, tačiau reikia klausti, ar mums gandrų neužtenka ir reikia jų vis daugiau ir daugiau. Prie kiekvienos sodybos keldami lizdus gandrams dirbtinai skatiname jų gausėjimą ir taip prisidedame prie pievų ir šlapynių paukščių, mažųjų žinduolių ir kitos smulkiosios faunos naikinimo. Jeigu žmonės gandrams specialiai nesudarytų sąlygų susisukti lizdų, šių paukščių sumažėtų 2–3 kartus ir problemos nebeliktų.

Anot Arūno Pranaičio, Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus, jei gandrų saugomose teritorijose nebūtų, kitoms rūšims būtų šiek tiek geriau, nes ne grūdeliais ir vabzdeliais gandrai maitinasi.

„Nors gandrai saugomi, žmonių globojami, stebimi jų migracijos keliai, tačiau išsamių ir visapusiškų mokslinių duomenų apie šiuos paukščius stinga, ypač – apie gandrų mitybą. Norint ištirti, kuo gandrai maitinasi, nebūtina jų galabyti. Šiais laikas yra humaniškesnių, modernesnių būdų, tarkim, galima lizduose įrengti filmavimo kameras, matyti, kokį maistą gandrai neša jaunikliams, atlikti gandrų ekskrementų tyrimus ir pan. Kad gandrai daro žalą smulkiajai faunai – specialistai sutinka, tačiau reikalingi moksliniai tyrimai, kuriais remiantis galėtume daryti pagrįstas išvadas: kuo gandrai minta konkrečiose vietovėse, konkrečiu metų laiku, kokią įtaką daro buveinėms. Tuomet būtų galima rekomenduoti, kaip su jais elgtis. Tokių tyrimų labai reikėtų – jei ne visur, tai bent saugomose teritorijose. Dabar žmonių požiūris į gandrus paremtas emocijomis. Vieniems šis paukštis gražus, kitiems, kurie mato, kuo jie užsiima nušienautose pievose, ežerų priekrantėse – gandrai teigiamų emocijų kelia kur kas mažiau“, – teigia gamtininkas.

Žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ taip pat diskutuojama, ar baltasis gandras laikytinas Lietuvos nacionaliniu paukščiu. „Nacionaliniu“ jis buvo išrinktas dar sovietmečiu. Iš tiesų gandrą derėtų vadinti ne nacionaliniu, o internacionaliniu paukščiu, nes jis „nacionalinis“ ir Armėnijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, naudojamas daugelio kitų kraštų simbolikoje. Pagrįstų argumentų, kad Lietuvoje senaisiais laikais gandrai būtų kaip nors ypatingai pagerbti – nėra.

Jeigu gandras – internacionalinis paukštis, koks paukštis galėtų būtų nacionaliniu, mūsų šalį reprezentuojančiu sparnuočiu? Paieškojus istoriniuose šaltiniuose pirmasis sąraše, be abejo, atsidurtų „margas sakalėlis“, greta jo būtų ir lakštingala, paslaptinga nakties giesmininkė, kurios balsu, anot mitologijos tyrinėtojų, su Lietuvos valdovais bendravo senieji mūsų krašto dievai.

Pasak gamtininko E. Tijušo, jei jam kas leistų, nacionaliniu paukščiu nedelsdamas skelbtų kurapką – pilką, visų užmirštą mūsų laukų paukštelį. Net ir per baisiausius speigus ištikimą gimtinei. Tikrą motinystės ir tėvystės simbolį (patelės peri iki 20 kiaušinių ir abu poros nariai visą vasarą, rudenį ir žiemą kantriai rūpinasi savo vaikais), žemdirbio pagalbininką, sulesantį daugybę piktžolių sėklų. Tikrą pavasario pranašą (pirmoji kurapka, o ne vieversys laukuose paskelbia pavasarį). Kuo ne nacionalinis paukštis?

Daugiau apie baltojo gandro saugojimą, žiedavimą ir jo daromą žalą gamtai rašoma žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ ketvirtajame numeryje.

Daugiau informacijos:

Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius, tel. (85) 2790297, e. paštas  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos