egle patamsyteRūpintis savo fizine būkle, kuri daro įtaką ir vidinei savijautai, svarbu ne tik atšilus orams, bet ir rudenį. Ne paslaptis, kad vėstant orams lėtėja ir medžiagų apykaita. Pastarąją taip pat lemia ir daugelis kitų dalykų: prigimtis (genetika), amžius (vaikų - greitesnė, o vyresnių žmonių - lėtesnė), virškinimo sistemos būklė, endokrininių liaukų ir nervų sistemos veikla ir, žinoma, tam tikros ligos. Taip pat gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, mityba, vartojami vaistai.

Kaip išsaugoti sveiką virškinimo sistemą? Kaip prailginti gyvenimą ir apsaugoti sveikatą, kai kasdien esame įsukti į darbų bei rūpesčių rutiną ir skubėdami alkį malšiname ne itin kokybišku maistu? Galų gale, kaip išlikti žvaliems, sveikiems ir savimi patenkintiems?

Spalio 3 d., penktadienį, 17 val., sporto ir sveikatingumo centre „Atėnai“ (Gluosnių g. 13B, Šilutė) į nemokamą paskaitą apie sveiką mitybą ir tai, kaip išsaugoti gerą virškinimo sistemą, šilutiškius kviečia šalyje gerai žinoma dietologė Eglė Patamsytė.

Norintieji pasiklausyti E.Patamsytės paskaitos apie sveiką mitybą kviečiami iš anksto registruotis telefonais: (8 441) 54898, 8 687 93628.
Po paskaitos dietologė Eglė pageidaujantiesiems sudarys asmeninį mitybos planą.

E.Patamsytė - Kaune gyvenanti trenerė, dietologė, padėjusi viršsvorio atsikratyti daugeliui šalies gyventojų. Ne paslaptis, kad apie šią dietologę ir jos daromus stebuklus galima daug informacijos atrasti ir internete.

Ši specialistė su Šilutės sporto klubu „Atėnai” bendradarbiauja nuo 2009-ųjų.Valgymo įpročiai ir kultūra perduodami iš kartos į kartą. Mokslininkai tikina, kad pomėgis vienam ar kitam skoniui gaunamas su genais.

„Vienam labai skanu lašiniai, bulviniai blynai, kitam - tikras skanėstas daržovių troškinys. Jei žmogus nuo mažens buvo skatinamas valgyti daug, riebiai ir sočiai, dažnai prisikirsdavo prieš miegą, viską gardino riebiais padažais, gausiai vartojo druskos, mėgo pasilepinti riebiais ir saldžiais kepiniais, jam tikrai bus sunku duoną pakeisti daržovėmis, atsisakyti beverčių padažų, gausią vakarienę “atiduoti priešui”, o vietoje saldaus pyragaičio sukrimsti obuolį. Gaila, tačiau taip maitinasi dažnas lietuvis“, - sako dietologė Eglė Patamsytė.

Gyvenkime ne tam, kad valgytume

Lietuviškos salotos su majonezu, sriuba su duona, riebus kiaulienos kepsnys su bulvėmis ir marinuotomis daržovėmis, sultys ir desertas - visa tai lietuvio pietūs.  Nenuostabu, kad po tokio mišinio ilgai negalime atsigauti, dar porą valandų jaučiamės apsnūdę ir nedarbingi. Tuomet dėl energijos stygiaus geriame kavą, suvalgome porą kreminių pyragaičių. Bet energijos neatsiranda, veikiau atvirkščiai...

Taip tęsiasi metų metus, ir pagaliau pajuntame, kad kūnas nebe toks kaip kadaise. Sunku stovėti, eiti, netgi sėdėti, dar sunkiau lipti laiptais, užsirišti batus. Bet kokia fizinė veikla kelia didžiulių nepatogumų. Bet netgi tada maisto neatsisakome. Verčiau ieškome stebuklingų eliksyrų, žolelių, maisto papildų, perkame stebuklingus čiužinius, diržus, neva „deginančius riebalus”, ir kitą reklamuojamą šlamštą, nes noras pavalgyti ir nieko nedaryti yra DIDIS!
Pasak mitybos specialistės E.Patamsytės, stebuklų nebūna. Jos Didenybė MITYBA ir jo Didenybė FIZINIS AKTYVUMAS - tai pora, kuri nusprendžia bausti ar pasigailėti, kuri nulemia, ar mums gyventi patogiai, aktyviai ir kokybiškai, ar vegetuoti nukankintiems ligų ir nepatogaus kūno. Neveltui sena liaudies išmintis byloja: „Kapo duobę išsikasame patys su peiliu ir šakute”.

Organizmas - tobula sistema

Žmogaus organizmas - tobulai sureguliuota biocheminė laboratorija, sistema, kuri geba pati išsigydyti daugelį ligų, tačiau netikę mitybos įpročiai, nuolatinė įtampa, prastos aplinkos sąlygos, nejudrus gyvenimo būdas, žalingi įpročiai bei nenoras įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, neigiamai veikia imuninę sistemą.

Ligos simptomus nuslopinę vaistais, bėgame toliau, kol sunkesnė liga pagaliau priverčia sustoti. Juk daugelį ligų (arterinę hipertenziją, antrojo tipo cukrinį diabetą, skrandžio, inkstų, kepenų, žarnyno ligas, alergijas) galima išgydyti subalansavus mitybą ir pakeitus mitybos įpročius.

Pokyčių laikotarpis

„Pirmiausia turite pakeisti savo mąstymą. Šis žingsnis pats sunkiausias. Tai neateina per dieną. Nustokite galvoti, kad turėsite aukotis, aukos yra tie, kurie nesikeičia. Neatidėliokite pokyčių. Kol manysite, kad brokoliai, šparaginės pupelės ir kopūstai - tai maistas triušiams, o soros, grikiai ir kitos kruopos tinka tik kanarėlėms, kad skanų patiekalą galima pagaminti tik keptuvėje - pokyčiams jūs dar nepasiruošę.

Tik supratę, kad būtent žalingi mitybos įpročiai yra auka, kurią jūs dedate ant savo geros savijautos aukuro, jūsų augalas sužaliuos su visa jėga. Patikėkite - paragavę pirmųjų vaisių, nebegalėsite sustoti”, - sako dietologė.

Maistas turi būti vaistas

“Valgykite 5-6 kartus per dieną ir nejauskite alkio. Tikrai perskaitėte teisingai! Kad bandymas pakeisti mitybos įpročius nesustotų su pirmuoju alkio pojūčiu, jūs turite būti sotus. Rinkitės mažai kaloringus ir žemo glikeminio indekso (GI) maisto produktus. Tam puikiai tinka daržovės: brokoliai, šparaginės pupelės, Briuselio kopūstai, kalafiorai, špinatai, pomidorai, agurkai, lapinės salotos, pekino kopūstai. Valgykite liesą žuvį, paukštieną, triušieną, ėrieną. Gerkite pasukas, valgykite liesą jogurtą”, - vardijo pašnekovė.

Dar viena svarbi taisyklė - maistas turi būti skanus. „Maistą puikiausiai pagardinsite įvairiais natūraliais prieskoniais - žolelėmis, česnakais, svogūnais, pipirais, šlakeliu gero aliejaus. Iš padažų reikėtų naudoti tik natūralų pomidorų padažą”, - sako dietologė.

Taip pat labai svarbu nevalgyti kepto maisto - jį ruoškite garintuve, orkaitėje, arba troškinkite keptuvėje be riebalų.

Kad mityba būtų tinkama

* Valgykite kuo įvairesnį, bet sveiką maistą.
* Atsisakykite kepto maisto.
* Darykite iškrovos dienas, bet nebadaukite.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt