Aktualijos

ketchup-largeBeveik pusė (47,5 proc.) Lietuvos gyventojų teigia antruosius patiekalus dažniausiai skaninantys kečupu.

Mažiau populiarius pagardus - krienus, garstyčias, majonezą ir kitus - renkasi po 15 ir mažiau procentų gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ vasario mėnesį atlikta apklausa.

maistasSavaitgalį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Studentų mokslo draugijos nariai Klaipėdoje vykdė viešą gyventojų skonio jutimų tyrimą.

Paaiškėjo, kad 9 proc. tyrimo dalyvių skonio receptoriai veikia puikiai, o 7 proc. – prastai. Nors 84 proc. patikrintų gyventojų džiaugiasi gerai veikiančiais skonio jutimais, vienas dažniausiai pasitaikančių šių receptorių sutrikimų Klaipėdoje yra silpnas saldaus skonio suvokimas.

tylaKasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Nemalonu visą dieną klausytis pro langą besiveržiančio gatvės triukšmo ar kasdien mėginti perrėkti kolegas darbo vietoje. O juk kai kam tenka dirbti ir gamyklose, kur nuo triukšmo tenka saugotis specialiomis ausinėmis...

Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, jis toks įprastas, kad vargu  ar susimąstome, jog nuolatinis triukšmas gali stipriai kenkti mūsų sveikatai.

Šiais metais Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro paskelbtos ataskaitos duomenimis, Vakarų Europoje  kasmet dėl akustinio triukšmo sveikata sutrinka 1–1,6 milijonams gyventojų.

Dėl triukšmo ima skaudėti galvą, sunkiau užmigti, kyla nerimas, pablogėja atmintis, sunkiau susikaupti. Nuolatinis triukšmas gali lemti netgi  kraujospūdžio padidėjimą, širdies ir kraujagyslių ligas, dėl jo poveikio gali išsivystyti išeminė širdies liga.

Prie didžiausią neigiamą įtaką akims darančių profesijų taip pat priskirtina finansininkų, vairuotojų profesionalų, mokslininkų ir studentų darbinė veikla. Rizikos grupėmis, kurioms tenka didžiausia apkrova akims, buvo įvardinti ir dizainerių, žurnalistų, gydytojų, valstybinių įstaigų ir bibliotekų darbuotojai. / Stock.XCHNG nuotr.Pastaruoju metu viešoje erdvėje gana dažnai diskutuojama, ar kompiuteris žmogui yra draugas ar priešas. Vieni šią informacinę technologiją aukština už patogesnį ir įdomesnį gyvenimą, kurį jis suteikia. Kiti kritikuoja dėl to, jog daugumai mūsų ji „padovanoja“ įvairių sveikatos sutrikimų, tarp kurių dažniausios –  akių bėdos.

Kaip teigia optometrijos specialistai, gydytojai oftalmologai, tokie simptomai, kaip nuolatinis ar pasikartojantis akių nuovargis, skausmas, paraudimas, sausumo pojūtis, mirgėjimas, ryškumo sumažėjimas, vaizdų liejimasis gali pradėti varginti net ir po kelių valandų įtempto darbo kompiuteriu. Ką jau kalbėti apie tuos asmenis, kurie kompiuteriu dirba kiaurą dieną ar net parą, kasdien.

womensheartdiseaseHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro parengti išankstiniai 2011 metų duomenys apie mirties priežastis Lietuvoje rodo, kad Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra nesikeičia.

Jau daugelį metų, pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios - širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys, kurios 2011 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių.

633772853677343729 00aSilpnumas, bendras nuovargis, galvos svaigimas, blyški oda, dažnas širdies plakimas, neritmiška širdies veikla, dūrimai širdies plote. Tokie negalavimai žmones dažnai užklumpa pavasariais, kai, atrodo, atšilus orams ir vis ilgiau šviečiant saulei, energija turėtų lietis per kraštus.

WaterSupply 029Poilsio sezonas - jau ant nosies, todėl apgyvendinimo paslaugas teikiantiems rajono verslininkams pats laikas susirūpinti laiku atlikti geriamojo vandens bei vandens telkinių tyrimus.

ligaAntibiotikai – žmonėms ir gyvūnams gydyti skirti antimikrobiniai vaistai. Pastaruoju laiku visuomenė itin gausiai ir neracionaliai juos vartoja, o tai skatina mikroorganizmų atsparumą antibiotikams. Nesėkmingas gydymas, didesnis sergamumas, dėl to padidėjusios medicininės išlaidos, o kartais ir mirties atvejai – visa tai neracionalaus antibiotikų vartojimo rezultatas.

Antimikrobinio atsparumo didėjimas tampa rimta visuomenės sveikatos problema, kuri ypač neramina mokslininkus ir medikus. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamos programos, kuriomis skatinama kovoti su šiuo neigiamu reiškiniu.

plastikasPlastikas – stipri, lengva ir palyginti nebrangi medžiaga. Prieš dešimtmetį, pavargusiems nuo sunkios ir dužios stiklinės taros jis atrodė tarsi išsigelbėjimas. Dabar plastiko indus dedame ant iškylos stalo, su savimi nešiojamės plastikinį gėrimo buteliuką ir priešpiečių dėžutę.

Palengvėjo ir vaikų priežiūra – su plastikiniu buteliuku mažyliui nėra grėsmės susižeisti. Tačiau plastikui užkariavus didžiąją mūsų gyvenimo dalį, pasigirsta ir pirmieji nuogąstavimai dėl jo įtakos mūsų sveikatai.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai