Slūgstant pasario potvynio vandenims, rajone išryškėjo pasėlių vietos, kurias nuolat semia dirbtinės vandens saugyklos - bebrų užtvankos. Ūkininkams šie gyvūnai padaro nemažai žalos tiek pasėliuose, tiek ganyklose ar miškuose. Jų nuoskaudas pirmiausia išklauso seniūnai, medžiotojų būrelių vadovai, neretai - ir Savivaldybės valdininkai. 

Tiesa, krašto ūkininkai nėra palikti vieniši kovoje su šiais darbštuoliais statybininkais – jiems talkina ir medžiotojai, ir Savivaldybė, organizuodama bebrų užtvankų ardymo darbus. Tačiau istorija vis tiek kasmet kartojasi – tai viename, tai kitame rajono pakraštyje yra kenčiančių nuo bebrų ūkininkavimo.

Šiuo metu nemenkas konfliktas dėl bebrų šeimynų veiklos yra kilęs Švėkšnos seniūnijos Stemplių kaime. Čia esančio ūkininkui Broniui Sabaliauskui priklausančio miško keli hektarai yra užlieti, o savininkas įsitikinęs, kad tai tik dėl bebrų veiklos. Pasak Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio, yra gautas miško savininko pareiškimas, kuriame jis prašo įvertinti padarytą žalą. Komisija, kuriai vadovavo Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Lidžius, ištyrė situaciją ir nustatė, kad miško savininkui yra padaryta iki 2000 eurų siekianti žala. Tačiau ar šie nuostoliai padaryti vien tik dėl bebrų kaltės, ar įtakos turėjo ir gerokai apleisti ir priaugę kanalai, kuriuos turi valyti pats miško savininkas, D. Lidžiaus vadovaujama komisija nesiaiškino. Pasak specialisto, tam reikalui tektų samdyti ekspertus.