Specialistų patarimai

vaikaiIki trejų metų vaikui geriausia būti namuose, o vėliau jis turėtų pradėti lankyti darželį, teigia „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė vaikų psichoterapeutė daktarė Sigita Lesinkienė. Anot jos, vaikui darželis yra būtinas, nes jis išmoksta savarankiškumo, bet tam vaiką reikia paruošti ir vėliau nesikišti.

„Tikrai darželyje esu mačiusi, bendravusi su tėveliais, kurie būna labai įsijautę į tai, kas vyksta tarp vaikų. Jie jaučiasi atsakingi už tai, kad, pavyzdžiui, vaikai susimuša. Prileiskite prie savęs mintį, kad jie tikrai susimuš, susipyks, pasikumščiuos, jiems reikės susitaikyti, jie ko nors nepasidalins. Jiems reikės mokytis, kaip tai išspręsti patiems arba tai padaryti padės auklėtojai, bet ne tėveliai“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako S. Lesinskienė.

idegio darzovesAtėjus vasarai, be abejonės, skubame kuo greičiau įgauti gražų saulės nubučiuoto kūno atspalvį. Būdų, kaip sparčiau įdegti, yra begalė, tačiau kaip jį išsaugoti ilgiau, atėjus rudens sezonui, žinome mažai. O juk taip norisi įdegiu puikuotis visą rudenį.

Tai nėra taip sunku, kaip atrodytų, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kelias taisykles, kurios padės pasiekti geriausių rezultatų norint mėgautis gražia kūno spalva kuo ilgiau.

aliejus panaudotasVasarą suvalgome trečdaliu daugiau greito maisto, paruošiamo aliejuje. Tokią išvadą daro atliekų tvarkytojai, kurie surenka panaudotą augalinės kilmės aliejų iš maitinimo įstaigų.

konservavimasSandėliukų ir šaldiklių lentynos vis pilnėja: vasarai baigiantis šeimininkės suskumba ruošti atsargas žiemai. Sodo, daržo ar miško gėrybės gali puikuotis ant mūsų stalo visus metus, tačiau kurį konservavimo būdą pasirinkti, kad jos būtų ne tik skanios, bet ir maistingos, išsaugojusios vertingas medžiagas?

stanceDaugelis mūsų kasdienės buities neįsivaizduojame be indų ploviklio, skalbimo miltelių, įvairių valiklių, šveitiklių, blizgiklių. O kur dar spintelės, lūžtančios nuo šampūnų, losjonų, muilų, dantų pastų, kvepalų, pudrų, lūpdažių, nagų lakų... Kūdikių priežiūra neįsivaizduojama be vienkartinių sauskelnių, čiulptukų, kramtukų...

Šiuos gaminius vartojame kasdien, tačiau nepagalvojame, kad juose gali būti pavojingų sveikatai ir aplinkai cheminių priedų. Šios medžiagos mus veikia tiesiogiai per naudojamus gaminius ir per orą, geriamą vandenį bei maistą, nes dažnai išmestos ir irdamos skleidžia pavojingas medžiagas į aplinką.

Šilutėje turėjo įvykti paskaita „Pagalvok, kai perki“, Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistė Laura Stančė žadėjo papasakoti apie kasdieniuose gaminiuose, buitinėje chemijoje, kosmetikoje, vaikų priežiūros priemonėse ir žaisluose pasitaikančias pavojingas chemines medžiagas.

Dėl techninių kliūčių paskaita neįvyko, tačiau lektorė sutiko pasidalinti šiomis žiniomis su „Šilutės naujienų“ skaitytojais. Kadangi vertingos informacijos daug, tęsinio laukite kituose „Sveikatos šaltinio“ numeriuose.

99Apie 60 proc. mūsų organizmo sudaro vanduo. Jis yra būtinas norint užtikrinti sėkmingus virškinimo, maisto medžiagų įsisavinimo, seilių išsiskyrimo procesus ir kūno temperatūros palaikymą. Vanduo būtinas tinkamam kiekvienos ląstelės, audinio ir organo darbui.

Nuolatinis vandens trūkumas sukelia nuovargį, energijos trūkumą, vidurių užkietėjimą, ankstyvą senėjimą ir daugybę kitų sveikatos problemų.

10 dažniausių sveikatos problemų, kurias sukelia dehidratacija, pateikia justnaturallife.com.

ledaiVasarą iš parduotuvių ledai šluote šluojami. Jais mėgaujasi ir suaugusieji, ir vaikai, todėl kartais savo pamėgto deserto net negausi.

Tačiau ar visada mėgstamiausi ledai yra sveikiausi? Ar iš tiesų jie natūralūs, ko paprastai tikimės iš šio pieno produkto?

Anot dietologės Jūratės Dobrovolskienės, pirmiausiai reikėtų atkeipti dėmesį į ledų spalvą, glaisto sudėtį bei sudėtyje esančius augalinius riebalus.

 zoleliu kaukesSeniai žinome, kad kosmetikoje naudojamos visų šių augalų sultys, nuovirai, užpilai, bet galima naudoti ir sausas kaukes. Sausa vaistažolių kaukė sušildys odą, pagerins kraujotaką, o jų eteriniai aliejai įsiskverbs giliai į poras ir atliks savo kosmetinį poveikį.

pusryciaiMoksliniais tyrimais įrodyta, kad mityba turi reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui ir psichinei raidai, tačiau per 20 pastarųjų metų laikas, kurį žmonės praleidžia gamindami maistą, sutrumpėjo beveik 3 kartus - nuo 1 val. 40 min. iki 40 min.

Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas, atliktas 2013 metais, parodė, kad tik 23,4 proc. lietuvių laikosi mitybos režimo ir valgo kasdien tuo pačiu metu, ir tik penktadalis žmonių rūpinasi, kad jų valgomas maistas būtų naudingas sveikatai. Dėl įtempto gyvenimo tempo dauguma mieste gyvenančių žmonių netgi atsisako pusryčių, valgydami tik du kartus per dieną - pietus ir vakarienę.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos