Istorija

Šilutės muziejaus nuolatinę ekspoziciją "Šilokarčemos dvaro dailės kūrinių rinkinys" papildė paveikslas "Šv. Pranciškus Ksaveras". / Šilutės muziejaus nuotr.Šilutės muziejaus nuolatinę ekspoziciją "Šilokarčemos dvaro dailės kūrinių rinkinys" papildė restauruotas paveikslas "Šv. Pranciškus Ksaveras".

Jis yra paskutinė Šilokarčemos dvaro savininko dr. Hugo Šojaus (Hugo Scheu) sukaupto dailės kūrinių rinkinio detalė, kuriai buvo reikalinga restauracija.

Šilutės muziejus gavo vertingą dovaną. / Šilutės muziejaus nuotr.Knygos sudarytojas ir komentatorius Günter Uschtrin (Giunter Uštrin) Šilutės muziejui padovanojo Knygą "Wo liegt Coadjuthen?" ("Kur yra Katyčiai"). Knyga išleista Berlyno mokslo leidykloje (BWV).

sereiklaukio dvaras Foto Sigito StonioLapkričio 11 d. 16.30 val. Šilutės muziejuje (Lietuvininkų g. 36) vyks projekto pristatymas, fotografijų parodos „Šereiklaukio dvaro istorijos atodangos“ ir „Šereiklaukis šiandien“ atidarymas bei informacinio leidinio „Šereiklaukis“ pristatymas.

2010 metais sukako 470 metų, kai Šereiklaukio vardas pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. O prieš 450 metų pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas dvaras.

Klaipėdos krašto pasienio policija. M.Gustas - antras iš kairės.Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvą lankantys poetės ir dailininkės, gyvenančios Vokietijoje, Berlyne, Aldonos Gustas laiškai kupini šilumos, nostalgijos gimtajam Pamario kraštui.

Karceviškių kaime gimusios ir iki 10 metų Lietuvoje augusios mažosios Aldonos Gustaitės (tikroji kraštietės pavardė) sąmonėje užfiksuotas lietuviškas peizažas, Nemuno krašto moterų balsingumas, muzikalumas lėmė poetės kūrybos pirmines lietuviškąsias versmes.


zydu kapai 2
Kapinės yra vienas ryškiausių ankstesnių miestelio gyventojų ženklas. Žinoma, jeigu jos išliko. Švėkšnos žydų kapinių išlikę tik fragmentai. Maža dalis apverta metaline surūdijusia nedažyta tvorele, nemažai paminklų likę už tvoros, kiti nugriuvę, apaugę žole. Didesnė dalis kapinių teritorijos tuščia, be kapų žymės ar paminklų.

Jas vertėtų aplankyti susipažįstant su šalia mūsų gyvenusios žydų tautos istorija, religija, laidojimo papročiais, kapinių tvarkymo tradicija, patyrinėti antkapius.

Šiemet vienas iš E.Pliaterytės draugijos vykdomų projektų buvo „Švėkšnos kultūros paminklai. Žydų kapinės“. Apie šių istorinių objektų tyrinėjimą ir sukauptą informaciją apie senuosius žydų laidojimo papročius pasakoja draugijos narė, kraštotyrininkė Ona NORKUTĖ.

  • Naujausi
  • Populiarūs
  • Komentarai

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt