Pasak etnologės, žurnalistės ir tautosakininkės Gražinos Kadžytės, Žolinė – tai diena, kuomet švenčiama visuotinė augmenijos branda ir dėkojama už naują derlių. Šios šventės šaknys ir pavadinimas slypi gilioje senovėje. Nuo pagonybės laikų likusi Žolinė, įvedus krikščionybę, buvo sutapatinta su bažnytine švente – švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Latvijoje pagerbiama Mara – Pasaulio Motina. Akivaizdu, kad net fonetiškai šie vardai siejasi. O slavų kraštuose, kurie turi ilgesnę krikščionybės patirtį, švenčiamas Usipenije Materi Božijei – Dievo Motinos užmigimas. Gražiai tautosakoje apsakytas legendinis įvykis: kai Dievo Motina, užmigusi amžinybės miegu, buvo paimta į dangų, jos karstas prisipildė gėlių. Tam atminti šventintos Žolinių puokštės laikomos namuose, kad laidotuvių metu būtų ką įdėti į karsto pagalvėlę – velioniui palydėti Dievo Motinos parodytu keliu.

Saulėtą rugpjūtį 90-ąjį gimtadienį pasitiko juknaitiškis Steponas Kasparavičius. Didžiąją dalį savo gyvenimo ilgaamžis pragyveno Juknaičių apylinkėse, visą laiką dirbo geležinkeliečiu.

Traukinio avarija lėmė ir permainas jo gyvenime. Šėrių kaime, šalia bėgių buvusioje sodyboje, nuo bėgių nuvažiavus traukinio sąstatui, išsiliejo mazutas. Dėl šios nelaimės Steponui teko išsikraustyti į butą Juknaičiuose. Dabar jau beveik 10 metų, jis gyvena Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose.

Garbaus jubiliejaus proga jį pasveikino artimieji, Šilutės rajono savivaldybės, Juknaičių seniūnijos atstovai.