„Prisiminus pirmąjį potvynį, net šiurpas nukrato. Tada buvau paauglė, tik stebėjau, neturėjau jokios patirties. Realiai mes tada lėkėme į mirtį, buvome visiški bepročiai“, – sako Monika Dobrovolskytė (34 m.), kuri su dviem šunimis ir draugu Vytautu (jis atsirado jos gyvenime vėliau) Nemuno deltoje įsikūrusiame Šyšos kaime skaičiuoja gal jau septintą pavasarį.

Kaune, Lietuvos moterų paprastųjų šaškių asmeniniame čempionate varžėsi 12 žaidėjų. Jauniausiai dalyvei Jorei Sketerskaitei (Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ auklėtinei tik liepą sukaks 9 metai, o vyriausia dalyvė buvo šilutiškė Irena Grauslienė.

Artėjant šv. Velykoms, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pakvietė palyginti, kaip šventinis Velykų stalas Lietuvoje atrodė prieš 100 metų ir dabar. Vadovaujantis tautodailininkų rekomendacijomis, pabandyta atkurti pasiturinčių valstiečių velykinį stalą prieš maždaug šimtmetį, ant kurio – gausu mėsos patiekalų, raugintų daržovių, „šventinių“ – baltų – miltų pyragų, giros, pleckų ir mozūrėlių.

Tikrą pavasario pradžią ne vienam lietuviui žymi Velykų šventė, o dauguma gyventojų jai ruošiasi ne mažiau atsakingai nei Kalėdoms. Vienu svarbiausių rūpesčių tampa šventinio stalo gėrybių pirkimas. Pasak prekybininkų, didieji Velykų apsipirkimai paprastai prasideda iki didžiausios pavasario šventės likus savaitei, o daugiausiai pirkėjų sulaukiama paskutinėmis dienomis prieš šventinį sekmadienį. Tomis dienomis ženkliai išauga ne tik kiaušinių, bet ir kitų Velykų stalo produktų pardavimai.