„Viskas, kas gražu, kilnu ir šviesu, visame pasaulyje pastatyta ant savanorystės ir labdarybės pamatų“, – įsitikinęs dabar Čikagoje gyvenantis, iš Šilutės rajono Vainuto seniūnijos kilęs, evangelikų liuteronų „Tėviškės“ parapijos kunigas Liudas Miliauskas. Jo dėka pasaulyje skamba ne tik Lietuvos, bet ir nedidelio kaimo Klaipėdos rajone – Vanagų – vardas. Prie greta kelio stovinčios bažnyčios pieva kartą per metus savaitei „pražysta“ spalvotų palapinių „žiedais“: čia vyksta krikščioniška vaikų ir jaunimo stovykla, geriau žinoma „Vanagų“ vardu. Šią vasarą „Vanagai“ į stovyklą birželio mėnesį buvo nusileidę jau 22-ąjį kartą.

Liepos pradžioje Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokytojų komanda – direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Bartušienė bei anglų kalbos mokytojos D. Naujokienė ir J. Beitienė, dalyvavo Erasmus+ kursuose „Už klasės ribų“, kurie vyko Suomijos mieste Joensu. Tai pirmoji įgyvendinamo projekto Erasmus+ Ka1 dalis.

Traktorių valdymas, gyvulininkystė, ūkio darbai ir motociklai – taip laisvalaikį leidžia šalia Rusnės gyvenanti devyniolikametė Gabrielė Kuskytė. Anot Gabrielės, ji tikriausiai vienintelė mergina Mažojoje Lietuvoje, kuri ne tik moka vairuoti sunkiąją techniką, bet ir tuo mėgaujasi.

Gabrielės šeima – ūkininkai, iš viso Kuskių šeimai priklausančiose Nemuno deltos užliejamose pievose ganosi 230 galvijų. Ūkininkai turi apie 200 hektarų savo žemės, dar 400 hektarų nuomojasi iš valstybės. Pati Gabrielė aktyviai dirba ūkio darbus – vairuoja traktorius, kitą sunkiąją techniką, ruošia pašarą gyvuliams.

„Ūkio darbus atlieku nuo mažens, kai buvau 12 metų, tėtis išmokė vairuoti sunkiąją techniką, nuo tos dienos visus ūkio darbus atlieku naudodamasi technika“, – prisimena Gabrielė.

Sunku Rusnėje gyventi, per ledo kelius važiuoti reikia, per vandenį plaukti, o vis tiek – nepalieka žmonės šio krašto.

Gabrielė pripažįsta, kad dauguma žmonių stebisi išgirdę, kad ji vairuoja ne tik motociklą, bet ir keturračius bei sunkiąją techniką. Tačiau Gabrielei tai – kasdienybė.

„Aš pati apie tai net nesusimąstau, tačiau mano bendraamžiai tokia veikla neužsiima. Nepažįstu nė vienos merginos, gyvenančios Mažojoje Lietuvoje ir vairuojančios sunkiąją techniką. O man taip visai netyčia išėjo, tikriausiai, tai tėčio nuopelnas“, – šypsosi ji.