Spaudos projektas

Kintu svente_BangputysKad ir kaip stengėsi Kintų Marių šventės organizatoriai pabėgti nuo lietaus (renginį savaitei nukėlė), tai jų neišgelbėjo - liepos 8-ąją vykusi šventė vis tiek buvo gerai palaistyta.

Bet kintiškiai dėl to, regis, nesijaudino: kaip ir reikalavo juos aplankęs kasmetinis svečias Bangpūtys, jie stengėsi „būti linksmi, geranoriški, bendrauti ir taip šypsotis, kad atrodė, jog jų padangėje saulė šviečia“... O lietus, anot šventės rengėjų, tikriems kintiškiams netrukdo ir liudija tik tai, jog jie puikiai su Bangpūčiu sutaria.

Skirkeviciu seima_asmeninis_archyvasLeidykla „Terra Publica“ neseniai išleido knygą „Kulinarinės kelionės“, kurioje pristatyti Lietuvos regionai su tradiciniais valgiais. Apie savo gimtąsias vietas pasakoja žymūs žmonės, jie dalijasi tradiciniais receptais.

Pamario kraštui atstovauja žinomas vaistininkas ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius. Jis jau 30 metų gyvena Šilutės rajone, kaip pats sako, unikaliame Lietuvos krašte.

„Čia mus supantys vandenys sukuria ypatingą atmosferą. Iš daugelio vietų alsuoja krašto istorija nuo Prūsijos laikų, gausu tvirto lietuvininkų charakterio pėdsakų. Nors pats užaugau Panevėžyje, jau 30 metų esu šilutiškis, šį kraštą prisijaukinau ir pamilau. Tik čia pajuntu pavasario budimą, atgyjančią gamtą ir nuostabius rudens rūkus“, - poetiškai apie Pamarį kalba vyras.

kintu festivalio_Zurnalas_final_v18_copyKintų miestelis jau šeštąją vasarą taps traukos centru besiilgintiems muzikos ir gamtos grožio dermės. Nuo 2012 m. rengiamas Kintų muzikos festivalis (KMF) per gana trumpą laikotarpį tapo miestelio gyvenimui reikšmingu įvykiu, galbūt netgi reiškiniu, nešančiu bendruomenei pridėtinę vertę - suteikiančiu galimybę iš arti pažinti kultūrinius įvykius ir procesus, plėsti kultūrinį akiratį; ne mažiau svarbu ir tai, kad rengimasis festivaliui ir pats jo vyksmas glaudžiai sutelkia nemažą dalį kintiškių, taip stiprindamas bendruomeniškumą.

Pripažįstant aukštą meninį lygį ir poveikį regioniniu bei nacionaliniu mastu, festivaliui šiemet pratęsta platformos „Europe for Festivals - Festivals for Europe“ (EFFE) narystė.

giedojimas naumiestisLiepos 6-ąją - Valstybės dieną - 21 valandą viso pasaulio lietuviai giedojo „Tautišką giesmę“. Prie šio iškilmingo, visus lietuvius vienijančio momento prisijungė ir Šilutės rajono gyventojai. Lietuvos himną jie giedojo įvairiose vietose - prie paminklų, prie bažnyčios, parkuose, ant Minijos tilto, netgi Bulgarijoje.

Šiemet, Piliakalnių metais, Lietuvos himnas pirmą kartą skambėjo nuo šimto mūsų šalies piliakalnių. Į šią pilėnų giesmę Šilutės rajone buvo galima įsijungti Žemaičių Naumiestyje, ant Vanagių piliakalnio (Žaliakalnio). Giedoti himno po 10 metrų ilgio trispalve čia susirinko daugiau kaip 200 žmonių.

Vydunas su_arfaŠiemet kaimyninėje Priekulėje - Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje - Joninės buvo mistiškos - pirmą kartą publikai parodyta Vydūno misterija „Jūrų varpai“.

Vydūnas yra vienas įstabiausių mūsų krašto žmonių, vienas reikšmingiausių kultūros veikėjų, vienas originaliausių mūsų tautos rašytojų bei mąstytojų. Jis yra parašęs daugiau kaip 30 grožinės literatūros kūrinių, 12 filosofijos traktatų, keliasdešimt straipsnių, lietuvių skaitytojui pristatė filosofinę indų poemą „Bhagavadgyta“. Vydūno reikšmė lietuvių literatūros, ypač dramaturgijos ir teatro raidai didžiulė - jis buvo ryškiausias XX a. pradžios filosofinės dramos ir modernaus teatro kūrėjas.

Keturis dešimtmečius vadovaudamas Tilžės lietuvių giedotojų draugijai Vydūnas gaivino lietuvišką dainą, papročius, režisavo spektaklius lietuvininkams, stiprino lietuvių tautinę savigarbą.
Mes, šilutiškiai, galime didžiuotis, kad Vydūnas yra mūsų kraštietis - jis gimė netoli Laučių - Jonaičiuose, mokytojavo Kintuose.

Kitąmet, Lietuvos valstybės jubiliejiniais šimtmečio metais, bus minimas ir Vydūno gimimo jubiliejus - 150-osios metinės. Tad šiame „Šilutės naujienų“ puslapyje kviečiame prisiminti lietuvybę saugoti įpareigojantį Vydūno palikimą.

Ukmergės naujienos