Spaudos projektas

Vydunas su_arfaŠiemet kaimyninėje Priekulėje - Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje - Joninės buvo mistiškos - pirmą kartą publikai parodyta Vydūno misterija „Jūrų varpai“.

Vydūnas yra vienas įstabiausių mūsų krašto žmonių, vienas reikšmingiausių kultūros veikėjų, vienas originaliausių mūsų tautos rašytojų bei mąstytojų. Jis yra parašęs daugiau kaip 30 grožinės literatūros kūrinių, 12 filosofijos traktatų, keliasdešimt straipsnių, lietuvių skaitytojui pristatė filosofinę indų poemą „Bhagavadgyta“. Vydūno reikšmė lietuvių literatūros, ypač dramaturgijos ir teatro raidai didžiulė - jis buvo ryškiausias XX a. pradžios filosofinės dramos ir modernaus teatro kūrėjas.

Keturis dešimtmečius vadovaudamas Tilžės lietuvių giedotojų draugijai Vydūnas gaivino lietuvišką dainą, papročius, režisavo spektaklius lietuvininkams, stiprino lietuvių tautinę savigarbą.
Mes, šilutiškiai, galime didžiuotis, kad Vydūnas yra mūsų kraštietis - jis gimė netoli Laučių - Jonaičiuose, mokytojavo Kintuose.

Kitąmet, Lietuvos valstybės jubiliejiniais šimtmečio metais, bus minimas ir Vydūno gimimo jubiliejus - 150-osios metinės. Tad šiame „Šilutės naujienų“ puslapyje kviečiame prisiminti lietuvybę saugoti įpareigojantį Vydūno palikimą.

Vetrungiu kelias_kelia_veliavaAntradienį Šilutėje skambant senovinio laivo varpo dūžiams buvo paskelbtas istorinio - kultūrinio žaidimo „Vėtrungių kelias 2017“ startas. Tradiciškai per Vėtrungių gimtadienį šalia vėtrungių, pastatytų senojo Turgaus aikštėje, pakelta šių metų žaidimo „Vėtrungių kelias“ vėliava.

Startą šiemetiniam žaidimui davė šio projekto sumanytoja, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova su partneriais - Šilutės H.Šojaus muziejaus direktore Indre Skablauskaite ir Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininke Virginija Veiveriene.

Jau penktus metus vykstantis žaidimas „Vėtrungių kelias“ skatina keliauti po Mažosios Lietuvos kraštą, geriau jį pažinti.

Žaidimo maršrutas su lankytinomis vietomis išsidriekęs nuo Bitėnų (Pagėgių sav.) iki Nidos. Šiemet „Vėtrungių kelio“ komanda žaidimo dalyviams siūlo net tris temines keliones, o aktyviausių keliautojų laukia prizai.

jonines gedminaiciuoseGražiausias ir svarbiausias vasaros metas - Rasos arba Joninių šventė.  Jonams, Janinoms pinami vainikai, sakomi linkėjimai ir sveikinimai. Taip buvo nuo seno, tačiau Joninės - ne tik vardadienis, kuris lyg netyčia įrašytas Laiko Rate, ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties virsme. Ypatinga diena, nes ji yra persilaužimo - virsmo metas, kur susiduria kilimo ir leidimosi, vešėjimo ir nykimo, gyvybės ir mirties prieštara. Ilgiausia diena, trumpiausia naktis. Stebuklų naktis, sklidina paparčio žiedo žavesio, bijūnų ir žemuogių kvapo. Metas, kai saulė ir visa gamta pasiekia aukščiausią savo galią.

Lietuviškoje pasaulėžiūroje šventė turi ir kitą vardą, archajišką, giluminį - Rasa. Kodėl Rasa? Todėl, kad rasoja rugiai, iš po nakties pievos ir žolynai pasipuošia gyvybės vandeniu - rasa, po kurią reikia basam braidyti, praustis, kad būtum gražus, sveikas. Giliausia Rasos šventės filosofinė prasmė - dviejų priešingų elementų - ugnies ir vandens - sujungimas į Visumą - Ratą, ugnies ir vandens sutuoktuvės.

Visa tai žaismingai ir patyrėme, praleidę paslaptingą trumpiausią naktį Gedminaičių kaime esančioje sodyboje, į kurią pakvietė atvykti patys sodybos šeimininkai - Ingrita, Arvydas jų dukra Karolina Riteriai.

tautinis paveldas_ingos_rukykleleŠiemet birželio 26-ąją sueina 10 metų, kai Lietuva priėmė tautinį paveldą saugantį įstatymą ir buvo pradėta gryninti mūsų tautinį paveldą.

Šilutės rajone yra 19 amatininkų, gaminančių 38 tautinio paveldo produktus, ir viena tautinio paveldo paslaugą teikianti įmonė. Visoje Lietuvoje tokių produktų, gaminamų pagal autentiškas tradicijas ir žymimų tautinio paveldo sertifikatu, priskaičiuojama 2895.

Artėjant įstatymo priėmimo 10-mečiui ekspertai diskutuoja, jog reikia garsiau kalbėti apie tautinį paveldą, populiarinti jo produktus ir taip šviesti visuomenę.

Šilutės kraštui tai irgi labai svarbu, nes tautinis paveldas - tas masalas, kuris gali pritraukti daugiau turistų, vadinasi, - ir duoti pajamų mūsų žmonėms.

DSC00363Birželio 7-ąją Senųjų kaimo tradicijų kultūros centras Bikavėnuose (Vainuto seniūnija) tapo tikra amatininkų stovyklaviete.

Stovykloje su įvairiausiais liaudies amatais susipažino daugiau kaip 200 moksleivių iš Šilutės ir Šilalės rajonų mokymo įstaigų.

Ukmergės naujienos