Spaudos projektas

VEJOPATISJau 15 kartą Rusnėje surengtas autorinės dainos festivalis „Vėjopatis - 2018“, kurį organizuoja tiek pat amžiaus gyvuojantis vokalinis rusniškių moterų ansamblis „Luotužė“ bei Salos etnokultūros ir informacijos centras ir Rusnės seniūnija. „Luotužės“ vadovė Aušra Šlažienė tikisi, kad festivalis gyvuos dar tiek pat, o gal net ir daugiau metų.

DSCF4701Tuoj versime naują mėnesį kalendoriuje ir žengsime į birželį, kuris žymi vasaros pradžią. Tuomet dažniau galėsime dalyvauti įvairiuose renginiuose, šventėse, koncertuose. O kur geriau pradėti švenčių maratoną, jeigu ne Švėkšnoje, Vestuvių muzikantų festivalyje.

Čia jau šeštąjį kartą suvažiuos populiariosios muzikos atlikėjai iš įvairių Lietuvos vietovių, kurie nusiteikę linksminti susirinkusiuosius iki pat vėlyvo vakaro. Planuojama, jog šiemet Švėkšnos parke pasirodys per 30 grupių ir pavienių dainininkų. Festivalis vyks birželio 3 d. (sekmadienį), pradžia - 13:30 val.

Tremtiniai tiltasGegužės pabaiga. Puikus laikas - paskutinės gegužės mėnesio dienos. Galbūt tai geriausias metų laikas: kai viskas žydi, saulė geranoriškai duoda šilumą ir šviesą, žadėdama gerą derlių rudenį. Šiuo metu gyvenimo džiaugsmas aplanko net ir tuos, kurie seni ar ligoti. O jauniems kiekvienos dienos rytą - nauji tikėjimai ir laimės laukimas.

Tokį gegužės 23-iosios rytą prieš 70 metų iš Šilutės geležinkelio stoties į tolimojo Sibiro platybes išdardėjo ešelonai, grūste prigrūsti tremiamų Mažosios Lietuvos gyventojų - suaugusiųjų, vaikų, senelių. Tuose ešelonuose buvo ir du 15-mečiai - mergina ir vaikinas, vėliau susitikę ir tolimajame krašte sukūrę šeimą.   

O šiemet gegužės 23-ąją Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Pauparių kaime rinksis tų kažkada į Krasnojarsko kraštą ištremtų jaunuolių giminė. Ne itin plati - gal keliolika žmonių, bet visų jų širdyse vis dar gyvas senelių ir tėvų atminimas.

Senelių, kurių sodyboje šiandien namo jau nebėra, išlikę tik ūkiniai pastatai. Ir dar stovi jau jų vaikų ir anūkų pastatytas koplytstulpis, visiems susirinkusiems primenantis kadais čia gyvenusių žmonių tragediją... Jie rinksis tam, kad paminėtų tądien sueinančią skaudžią sukaktį - savo tėvų ir senelių tremties 70-metį.

Apie tą susitikimą sužinome iš laiško, kurį redakcijai atsiunčia tų kadaise 15-mečių tremtinių dukra Laima Gailiutė, vos prieš 3 metus grįžusi iš savo tėvų tremties vietos - Krasnojarsko srities, ir pasilikusi gyventi Klaipėdoje. Net kelis dešimtmečius Rusijoje žurnalistinį darbą dirbusi moteris panoro su savo tėvų jaunystės kraštiečiais pasidalinti prisiminimais apie jų išgyvenimus svetimoje šalyje. O sudėlioti tuos prisiminimus jai padėjo Šiauliuose gyvenantis Laimos a.a. mamos brolio Stasio Bartkaus sūnus Jonas Bartkus, bei Žemaičių Naumiestyje gyvenantys Jono sesuo Laimutė Kniukštienė ir broliai Tomas bei Rimantas Bartkai.        

Lietuvininku 5_ir_7Jeigu galėtų prabilti, tikriausiai senieji Šilutės pastatai daug papasakotų: kas juose gyveno, kokią veiklą vykdė, kokiais drabužiais rengėsi... Prieš šimtą metų Šilutėje virė gyvenimas - pramogų, teikiamų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų atžvilgiu prieškario Šilokarčema, vėliau pavadinta Šilute, gerokai pranoko šiandieninį mūsų gyvenimą. Minias žmonių iš Tilžės, Klaipėdos ir Didžiosios Lietuvos į Šilutę sutraukdavo garsieji žuvies turgūs.

Prisiminti istoriją, kurią liudija senieji Lietuvininkų gatvės pastatai, pasiūlė viena seniausių miesto įmonių AB „Šilutės baldai“.

Padedami Šilutės meno mokyklos moksleivių jau rudenį Šilutės miestą baldininkai papuoš „sekretais“ -  grūdintu stiklu dengtais požeminiais „kambariukais“, atspindinčiais miestui svarbių pastatų istoriją, jų paslaptis, parodančiais kuo gyveno žmonės „auksiniu“ Šilutės istorijos laikotarpiu (XIX a. pabaigos - XX a. vidurio).

Šiandien iš arčiau kviečiame pažinti Lietuvininkų gatvės 5, 7 ir 9 namus. Pirmieji du yra sujungti, ir juose ilgą laiką veikė dvi parduotuvės, šilutiškiams žinomos „Vilguojos“ ir „Eldijos“ pavadinimais (tiesa, pastarosios jau nebėra). Trečiasis namas, stovintis šalia dviejų pirmųjų ir dabar tebėra gyvenamasis.  

9misiuliai auksines_vestuvesGegužės 1-ąją iškilminga buvo Vainuto bažnyčioje - čia auksines vestuves šventė garbi šio krašto pora Aldona ir Antanas MISIULIAI.

Sveikinimus priiminėjantys plačiai visoje apylinkėje žinomi vainutiškiai tądien visus žavėjo ne tik savo tautine apranga, bet ir laime švytinčiomis akimis, ir tuo, jog buvo itin pakiliai nusiteikę. Jie ir neslėpė: šios datos labai laukė, nors... atėjo ji taip neįtikėtinai greit... Ir - kas žino - gal kaip tik todėl tariant priesaikos vienas kitam  žodžius ir išdavikė ašara abiem ištryško?..

Su „Šilutės naujienomis“ besidalindami ilgo ir darnaus buvimo kartu paslaptimis Aldona ir Antanas buvo atviri: gyvenimo kelias nebūna tik rožių žiedlapiais nubarstytas, per pusšimtį metų tenka ne tik džiaugsmo,  bet ir skausmo ašarą nubraukti, ir atleisti.

Bet atleidimas atsiperka - dovanoja stabilumą ir meilės prisipažinimus net ir žilo plauko sulaukus.  

Ukmergės naujienos