Birželio 14-ąją Švėkšnoje, ant Parakaunyčios kalno paminėta Gedulo ir vilties diena.

Birželio 14-ąją minėjome Gedulo ir vilties dieną, dieną kuomet prieš 77 metus prasidėjo masinis lietuvių šeimų trėmimas į Sibirą. 1941-1952 m. laikotarpiu iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

„Tremties pamiršti neįmanoma. Atsiminimai iš Sibiro lieka visam gyvenimui. Sunkiausia buvo pati pradžia, kai mūsų šeimą areštavo, kai turėjome susikrauti lagaminus ir traukiniu išvažiuoti į nežinią arba, kaip kiti sakydavo, pas baltąsias meškas“, - savo išgyvenimais dalinasi šilutiškis Antanas Mitkus.

Jo šeima areštuota ir į tolimąją Chakasijos sritį buvo išsiųsta 1949 metais, likus trims dienoms iki 16-ojo Antano gimtadienio. Tuomet vaikinas baiginėjo ketvirtąją gimnazijos klasę, svajojo po atostogų susitikti su draugais, toliau mokytis. Tačiau jo likimas, kaip ir daugelio kitų lietuvių, buvo palaužtas...

Visgi šilutiškis sako, kad jiems pasisekė kur kas labiau nei kitiems tremtiniams, nes netoli Mongolijos sienos esanti Chakasija buvo neblogas kraštas. Ir nors žiemos buvo labai šaltos, tačiau vasaromis augo pomidorai, agurkai. Sibire šeima šiek tiek prasigyveno, buvo gerbiami ir vietinių, ir kitų atvykėlių.