Gyvenimas ir stilius

P.Čeliausko rankose - į esperanto kalbą jo išversta E.Mieželaičio eilėraščių knyga „Homo“ („Žmogus“). Kai šį vertimą perskaitė poetas iš Škotijos, rašantis esperantiškai, P.Čeliauskui jis prisipažino jautęsis taip, tarsi skaitytų originalą.„Mi deziras al legantoj de la gazeto feličan kaj sukcesan jaron“, - taip visiems laikraščio skaitytojams laimingų bei sėkmingų metų linki Švėkšnoje gyvenantis Petras Čeliauskas, vienas iš nedaugelio lietuvių, mokančių kalbėti šiek tiek daugiau nei šimtmetį gyvuojančia tarptautine esperanto kalba.

Nuo 2001-ųjų metų Lietuvoje kasmet rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena. Esperanto kalba irgi būtų galima vadinti viena iš Europos kalbų, nes ja kalbančių yra visose pasaulio šalyse.

Nėra vienos tautos, vartojančios šią kalbą. Pasak P.Čeliausko, esperanto kalba dar nėra deramai įvertinta. Nors ją mokantys žmonės gali patvirtinti, kad ji išties paprasta ir nesudėtinga išmokti.

D.Raibys slemo varžybose / Dariaus Jurevičiaus nuotr.Vakar mirė poetas, bet per televizorių niekas nesakė: „Visa Lietuva liūdi“. Jeigu medžiai ir sienos iš tikro mokėtų kalbėti, suprastumėt, kad poezija nėra tiktai žodžiai, simboliai ar garsai, užrakinti rimo ir metro kalėjime. Poezija tai nėra tiktai knygos, parašytos prasigėrusių, susireikšminusių nevykėlių, kalbančių tik jiems suprantama kalba...

Tai ištrauka iš švėkšniškio Domo Godosbrolio RAIBIO eilėraščio „slam“ poezijos varžybose.

Kas per velnias tai yra? „Slam“ poezijos entuziastas ir skleidėjas Lietuvoje Domas į šį klausimą kaskart atsako skirtingai.

Štai - pokalbis Švėkšnos parke, bandant iššifruoti Domo minčių srautą: apie Maironį, „teliką“, kūrybą ir keiksmažodžius.

obrazky.pl nuotr.

25 metų, su aukštuoju, ieškau išsilavinusio jaunuolio, besigaudančio mene, Kanto ir Nyčės filosofijoje, nesutinkančio su Darvino teorija ir žinančio Einšteino teoremos klaidas. Draugės sako, kad aš - per daug reikli.

Vasara. Rodos, visi aplink poruojasi. O man, vienišei Gabrielei, belieka septintą kartą žiūrėti „Titaniką“ ir bešluostant ašaras kartoti: „Džekai, nemirk...“, tyliai svajojant apie panašią neskęstančią meilę.

Todėl nutariau imtis veiksmų ir avantiūros - susipažinti su vaikinu, kuris jau daugiau nei metus laiko (!) su pertraukomis deda pažinčių skelbimą į rajoninį laikraštį. Rimtas, patrauklus ir neturintis žalingų įpročių - intriguoja! Tik kodėl tiek ilgai neranda atsako į savo širdies šauksmą?..

Bėgimuose Broniaus laimėtų taurių ir medalių kolekcija vis pilnėja. / © silutesnaujienos.lt

Prestižinio sovietmečio universiteto diplomas, beje, - raudonas, darbas Kongo Respublikoje, vėliau - pabėgimas į Zairą per džiugles, gyvenimas ir darbas Niujorke, grįžimas Lietuvon, saugumiečių grasinimai...

Dar vėliau - liga, kurios ilgai nepripažino - alkoholizmas. Ir pagaliau - skausmingai subrendęs suvokimas: jis ligonis. Ne mažiau skausmingas, bet sėkmingas kopimas iš tos ligos, savęs realizacija sporte ir netikėtai visiems aplinkiniams - itin aukšti pasiekimai: taurės ir diplomai, parsivežti iš gausybės maratonų ir bėgimų.

Tai tik santrauka biografijos, kurios, regis, užtektų ne vienam, bet ir keliems žmonėms. Bet tai - vieno Švėkšnoje gyvenančio ir dirbančio vyro biografija.

Ją pusamžis Bronius VENSLOVAS atvirai pasakoja skaitytojams.

Rajono vyr. architektas E.Benetis mano, jog Rotorių klubo miesto 500-mečiui pasiūlytas ženklas - tarsi riboženklis laike. / Simonos Pužaitės (silutesnaujienos.lt) nuotr.Garso kolonėlės - toks buvo vienas pirmųjų Šilutės rajono vyriausiojo architekto Edmundo BENEČIO prašymų savivaldybės darbuotojams.

Muzika jam ne tik netrukdo dirbti, atvirkščiai - įkvepia. Jis kabinete niūniuoja amerikiečių dainininko, kompozitoriaus Tom Waits dainas ir šypsodamasis sako, jog miestas nėra vyriausiojo architekto daržas, kuriame jis gali perstatinėti pastatus lyg morkas darže.

Architektų dienos proga pokalbis su E.Benečiu, paskanintas bliuzo ir džiazo prieskoniais, buvo apie Šilutės architektūrinį charakterį, planus gražinti miestą, bendrąjį miesto plėtros planą, skulptūrą, kuri kai kuriems miestelėnams net panaši į nukirstą dešrelę, ir karikatūriškus biurokratinius raštus.

R.Ubartas dalyvavo F.Bajoraičio viešosios bibliotekos surengtoje Pasaulio šilutiškių kraštiečių sueigoje. / Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos nuotr.Vaikščiojimas yra pagrindinis pirmojo Nepriklausomos Lietuvos olimpinio čempiono, 1992 metų Barselonos olimpiadoje auksą iškovojusio disko metiko Romo UBARTO ritualas ir pomėgis. Tą jis darė ir ilsėdamasis tėvų namuose Juknaičiuose, tradiciškai vaikštinėdamas miške.

Garsus sportininkas taip pat buvo pakviestas į Juknaičių pagrindinės mokyklos mokslo metų užbaigimo sporto šventę, kurioje pradinukams atskleidė, ar mėgsta šokti breiką.

Nuoširdus ir šiltas įžymusis atletas „Šilutės naujienoms“ papasakojo apie naktinius klaidžiojimus ir kelionę zaparožiečiu, ritinėjimąsi smėlio karjere ir euforiją Barselonoje.

KensgailaŠilutės kraštas turi savo kosmonautą. Juo galime pavadinti šilutiškį Vladą KENSGAILĄ, garsios Švėkšnos bajorų Kęsgailų giminės palikuonį, buvusį Šilutės aeroklubo viršininką, legendinį Lietuvos aviacijos žmogų, žymų aviakonstruktorių, kurio vienas iš 9 tipų sukurtų lėktuvų įrašytas į Gineso rekordų knygą. Dabar 78-erių p.Vladas gainioja minčių spiečius galvodamas vardą naujausiam savo kūriniui, kol kas pavadintam tik VK-9.

Iškirsta pastato siena, kad pro skylę tilptų sklandytuvų sparnai, pilvą įvairiomis spalvomis nudažę tautiniai rūbai, panelė taškuota suknele, liepsnojantys patriotiniai jausmai širdyje, net... rusų kosmonautų Jurijaus Gagarino ir Germano Titovo atsiųsta telegrama, kurioje Šilutės rajono žmonės sveikinami Kosmonautikos dienos proga. Šios prisiminimų nuotrupos yra V.Kensgailos Šilutė.

Egidijus BudrikisPosakis „Pasakyk savo planus Dievui, kad turėtų iš ko pasijuokti” puikiai tiktų buvusiam šilutiškiui Egidijui BUDRIKIUI. 11-toje klasėje išvykęs į JAV siekti savo svajonės - tapti profesionaliu krepšininku, dabar vaikinas pakeitė gyvenimo prioritetus.

Visuomet pirmoje eilėje buvęs krepšinis pasitraukė į antrą planą, o dėmesį užkariavo studijos Los Andželo mieste, kuriame daugiausiai netikrų šypsenų pasaulyje, vienoje geriausių JAV madų mokyklų, modelio darbas ir drabužių kūryba.

Mūsų pokalbis - ne tik apie oranžinį kamuolį, bet ir apie tigrinius raštus, tuštybę ir lietuvius dėžutėje.

Mados pasaulyje labai vertinamas tas modelis, iš kurio veido galima makiažu išgauti skirtingus charakterius. / Asmeninio archyvo nuotr.Trys merginos atėjo į modelių atranką Šilutėje ir bendravo su modelių agentūros „Image Group” vadovėmis Meda Jonaityte - Anaya ir Julija Ulvydiene. Grožio pasaulio žinovės važinėja po Lietuvą, ieškodamos mados pasauliui tinkančių naujų veidų.

Pasak Medos, lietuvaitės dažnai bijo ir kuklinasi. Ypač mažuose miesteliuose vis dar gajus mitas, kad tik niekas nesužinotų, kad buvau atrankoje, nes, jei nepasiseks, iš manęs juoksis... Vienu metu ėmė plisti nuomonė, kad modelis - kvailumo įsikūnijimas, o grožio industrija - tuštybė. Šiuos mitus bandė paneigti agentūros atstovės, Šilutėje jau atradusios būsimą modelį.

Mitus paneigė ir šilutiškė Kristina SERVAITĖ, profesionali manekenė, kurią, tiesiog einančią gatve Klaipėdos jūros šventėje, pastebėjo agentūros atstovai. Merginai, kuri paauglystėje jautėsi bjauriuoju ančiuku, gulbę savyje padėjo atrasti Milanas.

Ukmergės naujienos

kamieniniubank.lt