Sveikatos šaltinis

Slaugytojos 1„Visada šalia, atsakingos, pasižyminčios tolerancija, ištverme ir kruopštumu. Ko gero, mažai kas jas pažįsta: dažniausiai jos slepiasi po chalatais, kepurėmis, o jų veidus visada dengia kaukės. Pacientai jų nemato, bet jaučia jų begalinį rūpestį“, - taip VšĮ Šilutės ligoninės gydytojai kalba apie anestezijos ir intensyviosios terapijos ir operacinės slaugytojas.

Gegužės 12-ąją viso pasaulio slaugytojai šventė Tarptautinę slaugytojų dieną. Ta proga Šilutės ligoninės gydytojai pasidalijo savo mintimis apie moteris, nuo kurių labai priklauso kiekvienos operacijos sėkmė.

aklieji vyduno_gimnazijaUnikalių renginių ir charizmatiškų žmonių šilutiškiams padovanojo dvi dienas mūsų mieste vyskusios Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) dienos. Vienas tokių susitikimų - miesto gimnazijas aplankę šios sąjungos nariai programuotojas Justinas Kilčiauskas ir buvęs mūsų kraštietis, iš Juknaičių krašto kilęs Šiluvos bažnyčios kunigas Ramutis Janšauskas.

Regėjimo negalią turintys, tačiau išties daug gyvenime pasiekę svečiai su gimnazistais atvirai kalbėjosi apie savo kasdienybę, įvairias su negalia susijusias situacijas. Jų pokalbis žavėjo ir atvirumu, ir subtiliu patiems sau pritaikomu humoru.

Susitikimas buvo tiesiogiai transliuojamas per „Gold FM“ radiją, o jį vedė berniukų ir jaunuolių choro direktorius Kristijonas Bartoševičius, radijo laidos „Aklas pasimatymas“ vedėjas, TV žiūrovams dar pažįstamas kaip „Mėslitos“ direktorius Saulius Poška iš „Dviračio žinių“ laidos.

 

NuotraukaKas antras Lietuvos gyventojas suvalgo per mažai daržovių ir vaisių. Reikiamą daržovių ir vaisių kiekį, kuris per dieną turi būti ne mažesnis kaip 400 g, teigė suvalgantys tik 26 proc. žmonių. Šias tendencijas atskleidė „Cido“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų nuomonės apklausa. Kaip pastebi gydytojai dietologai, daržovių ir vaisių reikėtų valgyti bent penkis kartus per dieną. Be to, galima rinktis alternatyvas, turinčias organizmui reikalingų maistinių medžiagų.

 

Viduriamio jros_dieta„Maitinantis pagal Viduržemio jūros regiono dietą, būtų galima gauti daugelį medžiagų, reikalingų širdžiai ir kraujagyslėms“, - sako VU prof. dr. R.Stukas. Skaitykite daugiau apie tai, kodėl ši dieta gali būti naudinga ir jums.

Lietuviai nesimaitina pakankamai sveikai, todėl negauna svarbių maistinių medžiagų, naudingų sveikatai. „Mes turėtume gauti daugiau antioksidantų ir tai įmanoma maitinantis pagal Viduržemio jūros dietą“, - teigia VU prof. dr. R.Stukas straipsnyje, kuris buvo paskelbtas dienraštyje delfi.lt.

Budvytiene„Kartais moterys odinių batų priežiūrai skiria daugiau dėmesio negu savo kūno odai. O juk oda svarbus mūsų kūno organas, jeigu ją ištiestume būtų du kvadratiniai metrai“, - sako jau 17 metų grožio srityje dirbanti Irena Budvytienė.

Anot jos, atėjus pavasariui, moterys susiduria su tam tikromis odos problemomis - sausumu, šerpetavimu, paraudimais. Būtent šiuo metų laiku oda jautrėja ir jai būtina ne tik kasdienė, bet ir papildoma priežiūra.

Oda atspindi viso organizmo būklę, todėl svarbu ją maitinti iš vidaus, gerti daug vandens. O vienas esminių dalykų veide yra šypsena - jeigu mes būsime laimingi, tai ir mūsų oda spindės.

 

2010 World_Nordic_Walking_DayToliau šylant orams į miesto parkus ir miškus išeina net tie, kurie iki tol nemėgo sportuoti. Nors Lietuvoje vis daugiau žmonių ima sportuoti, o įvairūs bėgimo ir dviračių maratonai populiarumo nepraranda jau dešimtmetį, vis dėlto lyginant su Skandinavijos šalimis, kur aktyvus gyvenimo būdas nepriklauso nuo sezono, atsiliekame. Švedijoje ir Norvegijoje vienas populiariausių mankštos būdų tiek vasarą, tiek žiemą daugelį metų išlieka šiaurietiškasis ėjimas su lazdomis, sparčiai populiarėjantis ir Lietuvoje.

 

shutterstock 146471507-632x420Neretai Lietuva pavadinama vandens Kuveitu. Kaip Kuveitas yra naftos šalis, taip Lietuva – vandens. Esame viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio šalių, kurios gyventojai geria tik požeminį vandenį. Jis yra kokybiškesnis nei paviršinis, nes į paviršinius vandens telkinius patenka daugiau teršalų.

Lietuvoje požeminio vandens ištekliai yra gausūs ir kokybiški, o kol kas eksploatuojama tik nedidelė jų dalis. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuva sunaudoja tik apie 12 proc. visų turimų požeminio vandens išteklių, todėl galima drąsiai sakyti, kad turime daug ir išties švaraus požeminio vandens. Jeigu Lietuvos geriamojo vandens kokybę lygintume su kitų Europos šalių, mums galima būtų tik pavydėti.

 

thermometer-1539191 960_720Kiekvienuose namuose laikui bėgant susikaupia senų, nebetinkamų naudoti vaistų. Daugelis lengva ranka juos išmeta į šiukšlių kibirą ar išpila į kanalizaciją, net nesusimastydami, kad gali labai pakenkti aplinkai, o kartu ir žmonių sveikatai. Visų tų tablečių, piliulių, kapsulių sudėtyje yra cheminių junginių, kurie toli gražu nėra tokie nekalti, kaip gali atrodyti. Itin didelę grėsmę seni vaistai keltų, jei juos surastų vaikai, gali nukentėti ir konteineriuose žvejojantys benamiai. Į nuotekų sistemą patekę vaistai tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį.

susitikimas su_olsausku_biblioteka2Šilutės F.Bajoraičio viešoji biblioteka pakvietė šilutiškius į susitikimą su Klaipėdos universiteto profesoriumi, biologinės medicinos mokslų daktaru, buvusiu vilkytiškiu Algimantu Mečislovu Olšausku padiskutuoti apie sveikos gyvensenos įpročių ugdymą.

Ukmergės naujienos