Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo Rusija prisijungs Rytprūsius ir sujungs Mažąją Lietuvą su Didžiąja. Panašūs reikalavimai buvo iškelti ir Amerikos lietuvių seimuose Čikagoje bei Niujorke, lietuvių konferencijose Šveicarijoje ir Švedijoje.

Paryžiaus taikos konferencijos metu, kuri vyko nuo 1919 m. sausio 18 d. iki 1920 m. sausio 21 d., buvo sprendžiamos taikos sutarčių tarp sąjungininkų ir jų priešininkų sąlygos. Šios tarptautinės konferencijos metu buvo pasirašyta Versalio taikos sutartis, kurioje be visų kitų klausimų pradėta spręsti Klaipėdos krašto problema.

Sausio 13-osios vakare į Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčią sugužėjo minia žmonių. Parapijos klebonas, kanauninkas Remigijus Saunorius aukojo šv. mišias Laisvės gynėjų aukoms pagerbti. Po mišių, po bažnyčios skliautais, skambėjo tų dienų dalyvių prisiminimai, pasirodė dainininkų kolektyvai.

Koncertą organizavo Šilutės kultūros ir pramogų centras bei direktorė Jūratė Pancerova.