2014-ieji Lietuvoje paskelbti Šeimos metais. Šilutės rajono gyventojai šiuos metus pasitiko kaip niekad gausiu santuokų skaičiumi – pernai jų įregistruota 381, tai 49 daugiau nei 2012 metais ir netgi 102 daugiau, palyginti su 2010 metais.
Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai jau pateikė 2013 metų demografinę statistiką, kurią įdomu palyginti su 2012 metų duomenimis.
Skyriaus vedėja Lilija Valaitienė reziumuoja, kad pernai žymiai padaugėjo santuokų, ištuokų skaičius išliko panašus, sumažėjo gimstamumas ir padidėjo mirtingumas.
Registruota mažiau emigrantų vaikų
Pernai Šilutės rajone įregistruota 550 kūdikių, tai 31 mažiau nei 2012 m. Galbūt šis skaičius mažesnis todėl, kad sumažėjo iš užsienio grįžtančių šilutiškių. Pernai į apskaitą įtrauktas 171 užsienyje gimęs vaikas, ir tai yra 14 mažiau nei užpernai.
Pernai gimė 290 berniukų ir 260 mergaičių. 2013 metais, kaip 2012-aisiais, įregistruotos 4 dvynukų poros. Vyriausiai gimdžiusiai motinai buvo 43 metai, jauniausiai – 15 m.
Iš 550 pernai gimusių vaikų 31 gimė vienišoms mamoms, 292 vaikai gimė santuokoje, 227 tėvai juridiškai pripažino tėvystę. Pasak L.Valaitienės, šie skaičiai išlieka panašūs kiekvienais metais.
Jeigu vaikas gimė santuokoje, jis registruojamas arba pagal gimimo vietą, arba pagal tėvų gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas gimė vienišai mamai, jis registruojamas lygiai taip pat, kaip ir pirmu atveju. Tačiau jei vaikas gimė ne santuokoje ir jei yra pripažįstama tėvystė, jis gali būti registruojamas tik pagal motinos deklaruotą gyvenamąją vietą.
Jeigu sutuoktiniai turi skirtingas pavardes, tai kūdikis gali būti registruojamas viena iš tėvų pavardžių. Lygiai taip pat yra pripažįstant tėvystę, kuomet tėvai turi apsispręsti, kurią pavardę vaikui suteikti (vaikas negali turėti abiejų tėvų pavardžių).
2013 m. rajone įregistruoti 606 mirties atvejai, tai 19 daugiau nei 2012 m. Pasak vedėjos, labai nerimauti nereikėtų, nes 2012 m. pasižymėjo gerokai mažesniu mirčių skaičiumi – 587. Įprastai mirčių skaičius rajone svyruoja tarp 600-650, bet yra pasitaikę ir 700.
Vaiko vardą galima pakeisti
Populiariausi 2013 m. gimusių berniukų vardai: Kajus, Nojus, Matas, Lukas, Emilis, Benas, Ignas, mergaičių: Lėja, Tėja, Viltė, Ema, Emilija, Ugnė.
Įregistruota ir retesnių vardų: Tajus, Vasaris, Milanijus, Liamas, Nilas, Adrijus, Odrė, Saulėja, Madina, Egita, Delija, Nerilė, Neida.
Jauni tėvai vis dažniau prisimena anksčiau populiarius vardus ir suteikia juos savo naujagimiams: Vidas, Konstantinas, Juozas, Motiejus, Mykolas, Ąžuolas, Laurynas, Jonas, Elžbieta, Lukrecija, Uršulė, Adelė, Marija.
Pasak L.Valaitienės, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai nesistengia tėvų atkalbėti kūdikiui suteikti labai populiarų ar atvirkščiai – retą, neįprastą vardą, nes tai – kiekvienos šeimos reikalas.
Vedėja pamena atvejį, kuomet tėvai nesutarė dėl vaiko vardo, mat kiekvienas turėjo sau patinkantį variantą. Tuomet ji patarė atžalai duoti abu vardus ir tokiu būdu išspręsti problemą.
Tėvams nesutariant, kokį vardą vaikui suteikti, jis neregistruojamas tol, kol nerandamas kompromisas.
Būna atvejų, kad suteikę vaikui vardą, tėvai jį vadina kitu vardu, arba ilgainiui suvokia, kad jis jų kūdikiui netinka.
Anksčiau, įregistravus vaiko vardą, jo ištaisyti būdavo neįmanoma, net jei tėvai apsigalvodavo po kelių dienų. Dabar Teisingumo ministerija leidžia vaiko vardą pakeisti iki jam sueis 3 mėnesiai.
Praėjus šiam laikotarpiui, vaiko vardas taip pat gali būti taisomas, tačiau tėvai jau turi rašyti prašymą ir argumentuoti, kodėl nori jį pakeisti.
Taiso emigrantų vaikų vardus
Dažnai išduodant gimimo liudijimus emigrantų vaikų vardai išverčiami į lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, Justine pakeičiama į Džastiną, Julie – į Džiuliją, Jacob – į Džeikobą, Camilla – į Kamilą. Lietuviškuose dokumentuose taip pat negalima rašyti vardo ar pavardės su dviem priebalsėmis ar be galūnės, kaip Ben ar Alex. Lietuviški dokumentai tokiems vaikams neišduodami tol, kol vardai neištaisomi į lietuvišką variantą.
Užsienio pasuose vyrauja ir be taškų, paukštelių, brūkšnelių užrašyti lietuvių vaikų vardai. „Džiaugiamės, kad dažnėja atvejų, kai iš užsienio grįžę tėvai parsiveža teisingai įrašytą vaiko pavardę ir vardą. Pasirodo, jie patys paprašo ir ten galima techniškai tą padaryti“, – sako L.Valaitienė.
Nuo 2011 m. gimimo įraše visada įrašoma vaiko pilietybė. Tokiu būdu išsprendžiamas pilietybės klausimas, ir toks vaikas bet kada galės gauti lietuvišką pasą, netgi jei jo dabar ir neims.
Vedėja pasidalijo dar viena įdomia tendencija. Kūdikį galima užregistruoti per 3 mėnesius nuo jo gimimo, bet tėvai labai greitai registruoja vaikus. Galbūt taip yra todėl, kad jie jau yra išrinkę vardą ir, matyt, tėtis nori eiti tėvystės atostogų. Per metus pasitaiko keli atvejai, kada net vaiko gimimo dieną atskubama įregistruoti mažylį.
Daugėja santuokų
Pernai Šilutės rajone įregistruota 381 santuoka, tai 49 atvejais daugiau nei užpernai. Bažnyčioje tuokėsi 120 porų, apskaitytos 34 santuokos, sudarytos užsienyje. L.Valaitienė pastebi, kad beveik nebeliko besituokiančių nepilnamečių (2013 m. buvo 1, 2012 m. – 6).
Sumažėjo ir ypač jaunų – nuo 18 iki 23 metų – besituokiančiųjų. Dažniausiai įžadus vienas kitam duoda jau brandesni, 24-30 ir 31-50 metų amžiaus grupių atstovai. Pernai įregistruotos ir 42 vyresnių nei 50 metų šilutiškių santuokos.
Santuokų mėnuo – rugpjūtis – pernai tą mėnesį įregistruota 81 santuoka. Nuo rugpjūčio ne ką atsilieka liepa – 75 santuokos. Pasak vedėjos, pernai buvo pirmi metai, kai birželio mėnesį registruota labai daug santuokų – 55. Įprastai santuokų birželį būdavo mažiau, o daugiau rugsėjį (pavyzdžiui, 2012 m. birželį tuokėsi 32 poros, o rugsėjį – 41). Nuo pernai šie mėnesiai santuokų skaičiumi tarsi apsikeitė vietomis. L.Valaitienė atskleidė, kad jau dabar turi prašymų visiems 2014 m. birželio šeštadieniams.
2013 metais 7 šilutiškių poros tuokėsi ne Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose, o pasirinktose vietose. Jau gauti 6 prašymai taip tuoktis ir 2014 metais.
L.Valaitienė pasakojo, kad jeigu santuoka registruojama kitur, tai jaunavedžiai labai gražiai papuošia tas vietas. Dažniausiai tuokiamasi kokioje nors sodyboje, pernai kelios santuokos įregistruotos Švėkšnos „Genovaitės“ viloje. Įspūdinga vieta buvo ir Šilutės uosto kampelis, esantis už medžiotojų namelio. Tačiau jaunavedžiai santuokai nebesirenka Ventės rago.
Vedėja sako, kad tuokiant žmones ypač matosi, ar jaunavedžiai ateityje sutars ir santuoka jiems yra itin svarbi ceremonija, ar tuokiasi tarsi šiaip sau, dėl kitų. Akivaizdu, kad tokios poros ilgai kartu negyvens.
Pagal 2013 m. statistiką galima reziumuoti, kad lietuvės moterys dažniau tuokiasi su užsieniečiais, nei vyrai. Pernai su užsieniečiais susituokė 11 moterų ir 2 vyrai. Tarp jaunikių buvo italų, vokiečių, portugalų, ispanų tautybės atstovų.
Išyra ir ilgametės, ir trumpos santuokos
Gyvatės metais skirtingais gyvenimo keliais pasukti nusprendė panašus skaičius porų kaip ir 2012 m. Iš 127 išsituokusių porų, 26 nepragyveno kartu nė 5 metų.
L.Valaitienė pastebi liūdną tendenciją, kad daugėja porų, kurios kartu išgyvena 25-50 metų, užaugina vaikus ir galiausiai nusprenžia išsituokti, – pernai tokių buvo 30.
Vidutiniškai apie 10-11 proc. moterų po santuokos pasirenka trumpesnę pavardę su galūne -ė, apie 5 proc. moterų nori turėti ir mergautinę, ir vyro pavardes, apie 2 proc. pasilieka tik mergautinę pavardę.
Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, per 4 metus vienas vyras po santuokos pasirinko žmonos pavardę. Dažniausiai vyrai moters pavardę pasirenka dėl išskirtinių aplinkybių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad užaugęs vaikas nenori turėti tėvo pavardės ir pasirenka mamos arba senelių pavardę.
Per metus pasitaiko po kelis atvejus, kuomet po ištuokos pasilikusios vyro pavardę ir tekėdamos antrą kartą, jaunos moterys nori susigrąžinti savo mergautinę pavardę vien tam, kad antrą kartą ištekėtų turėdamos ikisantuokinę pavardę.
Pasak L.Valaitienės, po santuokos nutraukimo pasilikus vyro pavardę, vėliau ją galima pakeisti į savo mergautinę, nes skiriantis apie tai nepagalvojama.