Nors pastaraisiais metais nelaimių darbe po truputį mažėja, bet per 2024 m. net du kartus fiksuotas mirtinų ir sunkių nelaimių darbe protrūkis: per birželio ir liepos mėnesius įvyko 4 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, o spalio pradžioje per savaitę darbe žuvo 3 žmonės.
Pavojingiausi darbai
Pavojingiausi darbai, kuriuose nelaimių įvyko daugiausia, – sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo. Juos atliekant įvyko 4 mirtini ir 28 sunkūs nelaimingi atsitikimai), statybos ir remonto (4 mirtini ir 24 sunkūs), medienos apdorojimo ir susiję darbai (1 mirtinas ir 6 sunkūs), žemės ūkio darbai (10 sunkių), techninių priemonių, mechanizmų aptarnavimo darbai (2 mirtini ir 6 sunkūs), miško kirtimo darbai (1 mirtinas ir 2 sunkūs).
Pagrindiniai nelaimes lėmę veiksniai kasmet panašūs: 3 darbuotojai žuvo ir net 42 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukščio, 5 darbuotojai žuvo ir 7 buvo sunkiai traumuoti krentančių daiktų, virstančių medžių ar užpilti žemių, net 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir 1 mirtinas įvyko darbuotojams paslydus, atsitrenkus ar užkliuvus ir nugriuvus būnant įmonės teritorijoje, 2 darbuotojai žuvo įvykus sprogimams, 11 darbuotojai patyrė sunkius ir 2 darbuotojai mirtinus sužalojimus dėl veikiančių mechanizmų, 5 sunkiai traumuoti dirbdami su galvijais, 1 mirtinai užduso įkritęs į pjuvenų bokštą. Nemažai nelaimių įvyko dirbant su krautuvais (3 sunkūs ir 2 mirtini), 2 žmonės patyrė sunkias traumas svetimkūniams patekus ar užtiškus į akis dirbant be apsauginių akinių.
Darbuotojai nesisaugo
Daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimių įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, netinkamo darbų organizavimo arba naudojamų netinkamų darbo priemonių. Dažnai ir patys darbuotojai nesilaiko saugos taisyklių ar instrukcijų ir taip rizikuoja savo gyvybe.
„Didžiosios dalies kritimų iš aukščio ir nelaimių atliekant krovos darbus buvo galima išvengti, jeigu darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai, tinkamai juos instruktavę, o darbuotojai būtų atsakingiau įvertinę rizikas ir naudoję apsaugos priemones. Svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Vasarą didelis karštis gali lemti perkaitimą, išsiblaškymą, dėl smarkaus lietaus ar vėjo kyla nestabilumo rizika ir pan. Tad darbdaviams reikėtų atsakingai įvertinti konkrečią situaciją ir kai kuriuos darbus organizuoti kitu laiku“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
Džiugu, kad bent svaigalai nėra pagrindinė nelaimių priežastis – 2024 m. įvykių darbe metu tarp žuvusių nustatytas 1 neblaivus, tarp sunkiai nukentėjusių 3 neblaivūs darbuotojai. 2023 m. įvyko 4 mirtini ir 2 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.
Tris metus iš eilės jauni darbuotojai iki 18 m. darbe nepatyrė sunkių ar mirtinų nelaimių.
Pagal VDI inf.