Visi matavosi temperatūrą
Paukščių stebėtojų ralis – tai nuo 2000 metų Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) organizuojamos tarptautinės varžybos, kurių metu dalyvių komandos tarpusavyje rungiasi, kuri per nustatytą laiką iš anksto numatytoje vietovėje pamatys daugiau paukščių rūšių. Juos galima atpažinti ne tik pamačius, bet ir išgirdus balsą. Jau 21 kartą organizuojamos daugiausiai dalyvių pritraukiančios paukščių stebėtojų varžybos Baltijos šalyse, kuriose dalyvavo daugiau nei 10 šalių atstovai.
Kaip jau įprasta, ralio maršrutas driekėsi po visą Nemuno žemupį, Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantes – ten, kur susitelkia didžiausi migruojančių paukščių būriai. Komandos paukščių ieško važinėdamos automobiliais. Nuo įprastų ralio varžybų šios skiriasi tuo, kad čia nėra tikslios trasos ir greičio ruožų, o laikas svarbus tik tiek, kad visi dalyviai laiku sugrįžtų į finišą. Vieną komandą sudaro tiek stebėtojų, kiek telpa į vieną automobilį, bet ne mažiau dviejų žmonių. Laimi komandos, kurios per varžyboms skirtą laiką aptiko daugiausiai paukščių rūšių. Sėkmę ir pergalę šiose varžybose lemia paukščių pažinimas, varžybų vietovės žinojimas, kruopštus planavimas, paukščių stebėjimo įgūdžiai ir, visgi, sėkmė.
Ankstų rytą iš anksto užsiregistravusios komandos rinkosi Ventėje. Nors varžybos prasidėjo tik 7 valandą ryte, bet dar prieš startą, saugumo sumetimais, visiems dalyviams Ventės automobilių stovėjimo aikštelėje reikėjo pasimatuoti temperatūrą. Visi buvo sveiki.
Šilutiškiai – „Deltonikai“
Pasak Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ekologo P. Bagdono, komandos pavadinimas „Deltonikai“ kilo nuo žodžių „Nemuno delta“. Ištrauktas starto numeris (magnetinis, klijuojamas ant automobilio): Nr. 1. Komandos nariai: vairuotojas, komandos kapitonas ir guru – B. Belchev (9-tas ralis), šturmanė V. Augutė (2-as ar 3-čias ralis), galiorka – E. Užpelkis (8-tas ralis) ir P. Bagdonas (6-tas ralis).
Visi ralio dalyviai startavo Minijos laukuose, kur labai nedrąsiai skrido strazdai. Tolumoje girdėjosi pilkųjų žąsų gagenimas ir gulbių giesmininkių trimitai. Norėtų rūšių nesutikę „Deltonikai“ pajudėjo toliau. Ir staiga iš pievų pakilo balinė pelėda… Sėkmės reikalas, nes nedažnam šį grožį pavyksta pamatyti.
Pasak P. Bagdono, komanda grįžo į Ventės ragą, kur tikėjosi išgirsti ir pamatyti daugiau trūkstamų rūšių. Čia pilni medžiai ir krūmai įvairių žvirblinių paukščių, o Kuršių marios – įvairių ančių ir kragų. Čia pavyko stebėti ir du raguotuosius kragus. O kur dar dangaus skliautuose čirpiantys ir cypsintys visokie sparnuočiai?.. Toliau, laikas nuo laiko stabteldami prie marių dalyviai patraukė jūros link. Jau iš anksto buvo nuspręsta keltis į kitą krantą ir keliauti Juodkrantėn. Ši strategija pasiteisino, nes žemyne jūra nebuvo labai dosni rūšimis. Grįžtant iš Juodkrantės ir keliaujant Kopgalio link, labai nustebino arti kranto retai matoma rūšis – laibasnapis narūnėlis.
Grįžę į žemyną patraukė Rusnės link, kur pavyko rasti dar keletą trūkstamų rūšių.
Laikas nenumaldomai tirpo, o azarto dar buvo daug. Finišo tiesiąją „Deltonikai“ įveikė Kintų žuvininkystės tvenkiniuose. Čia pradžiugino urvinės antys, tamsusis tilvikas ir jau visai visai prieš finišą išgirstas išsvajotasis didysis apuokas.
„Deltonikai“ finišavo su 113 stebėtų ar girdėtų paukščių rūšių. Visi ralio dalyviai sako praradę žadą, kad pavyko nugalėti. „Tikėjomės patekti į TOP5, bet kad šitaip pasiseks – nesitikėjom“, – „Šilutės naujienoms“ sakė P. Bagdonas.
