Spalio 27-ąją 90-mečio jubiliejų atšventė Lapynuose gyvenanti Alfanija Lukoševičienė. Sukakties dieną užsukę jubiliatę pasveikinti svečiai: laikinai Saugų seniūno pareigas einantis Kęstutis Sadauskas, socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis liko maloniai nustebinti, nes devyniasdešimt metų skaičiuojanti moteris pasirodė tokia jaunatviška bei guvi, jog sunku buvo patikėti tikrąja amžiaus našta.
„Nežinau, jei tėvai mane ir pajaunino, tačiau to nesakė“, – šypsodamasi atrėžė Alfanija, kai apsilankiusieji jos klausė, ar tik nėra kažkada ji pakeitusi gimimo datos.
Tačiau gyvenimo metus ir iššūkius kiekvienas pakeliame savaip, o apie ilgaamžiškumo paslaptis atviraudama senolė sakė, jog reikia daug dirbti ir užauginti didelę šeimą – štai čia viskas slypi.
Gyvenimas dribtelėjo skausmo…
Namuose Lapynų kaime, kuriuos Alfanija su vyru įsigijo prieš pusšimtį metų, šiandien šeimininkauja dukra Daiva ir žentas Artūras Mažučiai. Šioje jubiliatei artimoje aplinkoje, be gyvenimiškų rūpesčių netyla ir džiaugsmingas šurmulys: sveikinimus ilgaamžei tądien skyrė artimieji, kaimo bendruomenė, kaimynai, muzikinių linkėjimų buvo pasiųsta ir per televiziją. Lapyniškė svečiams noriai pasakojo apie savo gyvenimą, kuris, anot jos, prabėgo taip greit. Kilusi iš ilgaamžių šeimos Alfanija jaunystę praleido Tauragės apskrityje, tuomet Švėkšnos valsčiui priklausiusiame Kalkiškės kaime. Tėvai dirbo žemę, augino keturis vaikus dvi dukras ir du sūnus, Alfanija buvusi vyriausia. Tačiau šiandien, anot jos pačios, jei ne jos vaikai, būtų viena kaip pirštas, nes broliai ir sesuo jau iškeliavo Anapilin.
„Ištekėjau jauna, išrinktasis buvo kvėdarniškis Jurgis Kleiba. Kartu susilaukėme vaikelio, bet Edmundukas mirė vos būdamas penkerių“, – skausminga praeitimi dalinosi moteris. Anot jos, jei būtų šie laikai, sūnus gyventų, o tąkart į plaučius įtraukęs pupelę, jis užduso. Neilgai trukus atėjo dar viena nelaimė – sunki liga – džiova, pasiglemžė ir jaunos moters vyrą.
… Ir dovanų
Alfanijai tebuvo vos 25-eri, kai ji, keliskart patyrusi skausmingus išgyvenimus, sutiko Dzūkijos sūnų, į Žemaitiją atvykusį ieškoti geresnio pragyvenimo. Vytautas Lukoševičius, kilimo iš Balbieriškio, tapo antruoju vyru, su kuriuo moteris gyvenimą pradėjo Žemaitkiemyje (šalia Usėnų), vėliau atsikraustė į Lapynus. Čia abu susilaukė septynių gyvenimo džiaugsmų: keturių dukrų ir trijų sūnų. Pasakodama apie savo ramią senatvę ir kasdienybę Alfanija pasidžiaugė, jog pagaliau artėjantį savaitgalį po vienu stogu susirinks visa giminė. Sugrįš vaikai iš Anglijos, iš Vilniaus, Švėkšnos ir Šilutės. Namuose šurmuliuos anūkai, kurių yra 19, krykštaus ir proanūkiai, kurių jau senolė skaičiuoja net visą septynetą.