Balandžio 21 d., ketvirtadienį, 18 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre šią idėją pristatys skulptorius Gediminas Radzevičius ir dainininkai Aistė Pilvelytė bei Romas Bubnelis.
Šilutės miestui bus įteikta ąžuolinė Krivulė.
2018 metų vasario 16 dieną bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti paminklinį simbolį – Pasaulio lietuvių vienybės karūną, kuris išreikštų visų lietuvių vienybę ir susitelkimą savo protėvių žemės labui.
Jau šeštus metus skulptoriui G.Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug miestų, dabar laukia jų paramos. Skulptorius ir šilutiškiams pristato savo idėją.
– Monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – siekiamybė kelti lietuvių dvasią, norą išsaugoti ne tik valstybę, bet ir prigimtinę savastį, kultūrą, perduodant tai ateities kartoms. Tai amžino tautos darbo pastangų dalelė, skirta stiprinti lietuvių vienybę.
Pamatęs projektą Europos parko steigėjas, skulptorius Gintaras Karosas monumento statybai iškart pasiūlė rinktis vietą parko teritorijoje. Dabar turime 1 ha žemės plotą idėjai įgyvendinti.
Ši vieta ypatinga. Pirmiausia – tai vieta Europos geografinio centro zonoje. Žinant, kad mūsų kalba, kultūra yra viena seniausių indoeuropiečių pasaulyje, manau, šis statinys bus reikšmingas ne tik mums, bet ir šiuolaikinei indoeuropiečių bendruomenei.
Europos parkas savo žinomumu seniai peržengė Lietuvos ribas ir yra pasaulinio masto reiškinys. Pasirinkta vieta priešais įėjimą į parko ekspozicijos teritoriją. Lankymasis ir renginiai šioje vietoje bus nemokami.
Simbolius monumentinei kompozicijai stengiausi rinktis tokius, kurie atitiktų indoeuropiečių kultūros senovinių baltiškų tradicijų ir krikščionybės dvasią.
Kompozicija iškils miško aikštėje. Įėjimas į aikštę ves pro Gedimino stulpus primenančius vartus su eilute iš Lietuvos himno „Vardan tos Lietuvos“. Kitoje arkos pusėje esantis užrašas „Vienybė težydi“ – simbolinis palinkėjimas išeinantiesiems.
Už vartų bus lauko akmenimis grįstas takas. Rato kairėje ant pilkapius primenančių žemės sanpilų stovės rieduliai su kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11-osios aktas. Rieduliuose bus iškalti ir tų įvykių dalyvių vardai. Numatoma statyti riedulį ir šiuolaikiniams kultūros, mokslo, sporto laimėjimams įamžinti.
Tarp riedulių stovės ir apžvalgos bokštas – varpinė su pasaulio lietuvių vienybės varpu, kurio garsai valys erdvę virš Lietuvos nuo visokio blogio. Arkos dešinėje stovės rieduliai su miestų, parėmusių šį projektą, pavadinimais. Bus iškaltos ir aktyviausių rėmėjų pavardės. Toliau bus scena įvairiems renginiams.
Centrinėje kompozicijos dalyje stovės „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys 8 ratu stovintys akmeniniai stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis. Aplink kolonas bus išgrįstas grindinys su „Karūnoje“ esančiais aštuoniais takais, vedančiais link ugniakuro.
Vaizdas iš viršaus simboliškai primena Rėdos (tvarkos) ratą. Pakylėjimas – simbolinis piliakalnio elementas, ugniakuras bus apeiginei ugniai uždegti. Aštuoniakampis ženklas rate, žymintis visas pasaulio šalis, buvo naudojamas ne tik senovės lietuvių, bet ir naujausių laikų krikščioniškoje bažnytinėje architektūroje.
Tarp kolonų bus 8 metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, tarp jų – simbolinis Žemės rutulys. Virš jo skries senovinis Vytis. Koriuose tarp skliautų esantys akmenėliai simbolizuos kiekvieno įnašą į Lietuvos valstybės kūrimą.
Projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų. Nutarėme, kad „Karūnos“ statyme turėtų dalyvauti visa tauta.
Šiuo metu stengiamės supažindinti tautiečius su idėja. Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti lėšų rinkimo bangą, kuri prasidėjo nuo Neringos. Ši banga nusiris iki Biržų, paskui – iki Čikagos. Yra išdrožta pereinama ąžuolinė Krivulė, kurią priėmęs miestas įsipareigoja paremti projektą lėšomis ir padėti „Lietos“ labdaros fondui suorganizuoti renginius tame mieste.
Turime išleidę atminimo lakštus „Lietus“, kuriuos galima įsigyti renginių metu. Renginiuose demonstruojamas filmas apie projekto idėją, vyksta žymių Lietuvos atlikėjų koncertai.
Norintys prisidėti prie projekto, gali pervesti lėšų į „Lietos“ fondo sąskaitą. Nepriklausomai nuo sumos dydžio, aukotojo vardas ir pavardė bus skelbiami „Lietos“ fondo internetinėje svetainėje.
Į Vyriausybę nesikreipiame, nes norime sulaužyti įsisenėjusį stereotipą, kad viską sprendžia valdžia.
Buvo pasiūlymų ir dėl Europos Sąjungos lėšų, bet toks siūlymas man nepriimtinas. Juk ne ūkinį pastatą statome, o būsimą mūsų tautos, gyvenančios Lietuvoje ir už jos ribų vienybės simbolį. Negi eitume ištiesę rankas per Europą ir prašydami tam reikalui pinigų?..
Ši idėja – mano tikėjimo, žinių, kūrybinių galių išbandymas, gyvenimo apibendrinimas, nes šiemet švęsiu savo buvimo Žemėje 65-metį ir kūrybinio kelio 45-metį. Stengiuosi, kad projekto įgyvendinimas būtų teisingas, neapipintas vienadienių politinių siekių voratinkliais. Pirmiausia turi pasireikšti žmogus, savarankiškai priimantis sprendimą statyti ar nestatyti.
Jeigu tą idėją parems daug žmonių, bus lengviau ją įgyvendinti.
Kas abejingas šiam projektui, tegul perveda į „Lietos“ fondo sąskaitą 5 eurus, kas „prieš“ – 10 eurų, kas abejoja – 15 eurų, o kas „už“ – nuo 20-ies eurų. Tada turėsime statistiką, kiek yra „už“ ir „prieš“. Mūsų šūkis: „Neprisidėsi – liks neprisidėta. Prisidėsi – bus pastatyta“.
Daugiau informacijos apie projektą rasite tinklalapyje http://www.lietosfondas.lt/
Projekto lėšų kaupimo sąskaita: SEB banke, banko kodas 70440, Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 12, a.s. LT25 7044 0600 0768 5540 monumentui „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.
Bilietų kaina: perkant iš karto – 8 Eur, moksleiviams, senjorams, kariūnams, neįgaliesiems – 5 Eur.
Renginio dieną kaina – 7 ir 10 Eur.
Surinktos lėšos bus skiriamos monumento statybai.