Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausia bijo vagių.
Pasak apklausos, net 62 proc. mūsų šalies žmonių mano, kad didžiausia grėsmę jų sukauptam turtui kelia apsukrūs ilgapirščiai. Tačiau draudikų duomenys rodo, kad daug dažniau turtas nukenčia ne nuo vagysčių, bet nuo kaimynų sukeltų avarijų, dažniausiai – užliejimų.
„Lietuvoje svarbiausiu turtu žmonės laiko savo būstą. Draudikų statistika liudija, kad pagrindinis turtas prarandamas ir didžiausius nuostolius turtui atneša toli gražu ne vagystės. Daug daugiau ir kur kas dažniau žmonės kenčia nuo avarijų ir stichinių nelaimių, nuo kurių neįmanoma apsisaugoti fizinėmis priemonėmis. Dėl šių priežasčių patiriami gana dideli nuostoliai, kurie nėra kompensuojami, nes žmonės nuo šių nelaimių net nesisaugo – mat bijo tik vagių”, – pabrėžė „PZU Lietuva” generalinis direktorius Marius Jundulas.
Anot jo, skirtingai nei mano gyventojai, vandens užliejimai yra dažniausiais draudžiamasis įvykis (per 2010 m. „PZU Lietuva” jų užfiksavo net 483 atvejus) – per metus užliejimų padaugėjo daugiau nei 2 kartus.
Kita svarbi nuostolius nešanti grėsmė – gamtos stichijos (liūtys, vėtros, potvyniai). Nuo 2009 m. tai tampa labiausiai augančia grėsme žmonių turtui – per vienerius metus stichijų nuniokoto turto padaugėjo 700 kartus. Nuo gamtos nukenčia ir namai, ir kiemo statiniai, ir automobiliai, ir kitas turtas. Be to, gamtinės jėgos atneša ir nemažus finansinius nuostolius – vidutinė žala vienam namų ūkiui yra apie 3700 Lt.
Draudimo bendrovės vadovas teigė, kad vagystės yra tik trečia pagal dažnį įvykių grupė. Ji nesukelia ir itin didelių nuostolių – vidutinė vagystės atnešama žala sudaro apie 2300 Lt.
Ketvirta pagal dažnumą įvykių grupė – gaisrai. „PZU Lietuva” vadovas gaisrą įvardijo kaip pačią „brangiausią” nelaimę.
Per 30 min. iki pamatų gali sudegti visas namas, t.y. per pusvalandį prarandamas vidutiniškai 360 000 lt vertės turtas.
„Gaisras suniokoja viską, ką žmogus yra sukaupęs. Tai didelis smūgis materialiniu aspektu ir didžiulis psichologinis smūgis – juk prarandamas tas turtas, kurį Lietuvos žmogus laiko pagrindiniu gyvenimo garantu. Šeimai praradus namus, dažniausiai nebeturima tiek lėšų, kad pavyktų atstatyti ar įsigyti būstą. Tokiais praradimų atvejais finansinius nuostolius kompensuoja draudimas, jei namas ar butas apdraustas”, – teigia draudimo bendrovės vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vien per praėjusius metus būstą apdraudę gyventojai patyrė žalos ir gavo išmokas už 121 mln. litų.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, Lietuvoje apdrausta tik 53 proc. namų, 21 proc. butų, 13 proc. namų turto.
Tyrimas parodė, kad tik 10 proc. gyventojų draudimą įvardijo kaip būdą apsaugoti sukauptą turtą. Dar 15 proc. mūsų šalies gyventojų sakė savo turto nesaugantys jokiais būdais.