Pusiaukelėje tarp Žemaičių Naumiesčio ir Vainuto akį patraukia geltoni vamzdžiai, besirangantys pamiškėmis ir laukais. Tai – strateginės svarbos magistralinio dujotiekio Jurbarkas – Klaipėda tiesimo darbai.
Ilgiausias dujotiekio ruožas bus nutiestas Šilutės rajone. Šiuo metu darbai vyksta Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, vėliau persikels į Gardamo, Saugų bei Vilkyčių seniūnijas. Įgyvendinus šį projektą, vietiniai gyventojai galės prisijungti prie Lietuvos dujotiekio sistemos.
Strateginės svarbos projektas
2011 m. vasario 17 d. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pasiūlymui tiesti magistralinį dujotiekį Jurbarkas – Klaipėda. Bendra projekto vertė – 168,524 mln. Lt. Beveik pusę sumos – 77,061 mln. Lt – dengia Europos Sąjungos struktūriniai fondai, o likusią dalį – 91,463 mln. Lt – skirs AB „Lietuvos dujos“.
Naujo dujotiekio ilgis bus apie 102,7 km. Iš jų 49,2 km bus nutiesti Šilutės rajone, per Tauragės rajoną eis 30,7 km, o per Klaipėdos rajoną – 22,8 km ilgio trasa.
Nutiesus naująją atšaką, į žiedinę perdavimo sistemą bus sujungta visa Lietuvos magistralinio dujotiekio sistema. Pasak projekto iniciatorių, tai užtikrins saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą, paskirstymą, perdavimą ir laikymą bei skatins šių procesų vidaus rinkos plėtrą. Taip pat atsiras galimybė sujungti Lietuvos bei Europos Sąjungos gamtinių dujų sistemas. Prie bendros dujotiekio sistemos galės prisijungti nauji gamtinių dujų vartotojai Tauragėje, Šilutėje, Šilalėje bei Klaipėdoje.
Dujotiekio Jurbarkas – Klaipėda atšaka, Energetikos ministerijos nuomone, būtina dar ir todėl, kad prie Lietuvos dujotiekio sistemos būtų galima prijungti suskystintų dujų terminalą, kurį numatoma pastatyti 2014 m. Klaipėdoje. Šio projekto įgyvendinimas turėtų padidinti energetinę šalies nepriklausomybę.
Vamzdynai tiesiami atokiai nuo gyvenviečių
AB „Lietuvos dujos“ skelbtą dujotiekio tiesimo darbų konkursą laimėjo UAB „Alvora“, UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Šie rangovai 2012 m. liepos 9 d. pradėtus darbus turėtų baigti iki 2013 m. lapkričio 30 d.
„Tai bene didžiausias strateginės reikšmės projektas šiuo metu vykdomas Lietuvoje“, – „Šilutės naujienoms“ sakė UAB „Alvora“ projekto vadovas Gintaras Verseckas. Anot jo, dujotiekio tiesimo darbai Šilutės rajone sekasi neblogai, nors gamta diktuoja savo sąlygas – dažnai lyja ir tenka klampoti šlapioje žemėje.
Šiuo metu atliekamas pirmasis technologinis procesas, kurio metu vamzdžiai suvirinami į liniją. Vėliau suvirinimo siūles reikės izoliuoti ir vamzdžius bus galima užkasti į žemę.
Laikantis saugaus atstumo nuo gyvenviečių, beveik 30-40 proc. vamzdynų eis miškingomis vietovėmis, o likusioji dalis – pievomis ir laukais. Pasak projekto vadovo, daugiau problemų kyla dėl miškų kirtimo, nes dujotiekiui reikia iškirsti 12 m pločio juostą. Keliai nebus ardomi, nes naudojant specialią technologiją dujotiekio vamzdžiai bus tiesiog prakalami po kelio danga.
G.Verseckas minėjo, kad vietiniai gyventojai yra geranoriški. „Kieno pagalbos reikėjo, tas ir padėjo“, – džiaugėsi jis.
Naumiestiškius džiugina laikinas darbas ir nuomininkai
Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas netoli miestelio praeisiančiu dujotiekiu ne itin džiaugiasi.
J.Budreckas būgštavo, kad pasibaigus dujotiekio tiesimo darbams ne visa aplinka bus atstatyta kaip buvusi, nors statybininkai tai žada. Seniūnas nuogąstavo ir dėl vietinės reikšmės kelių, kurie ir taip yra labai prastos būklės, o tiesiant dujotiekį dar daugiau išvažinėjami.
Seniūnas abejoja, ar atsiras žmonių, norinčių tapti naujais gamtinių dujų vartotojais, nes šio kuro kaina sunkiai įperkama kaimo žmonėms.
Iš teigiamų dalykų, kuriuos seniūnijos žmonėms davė dujotiekio statyba, J.Budreckas paminėjo tai, kad keli vietiniai gyventojai gavo darbo dujotiekio statybose, o kai kas turėjo galimybę apgyvendinti įmonės darbuotojus.
Vainuto seniūno Vitalijaus Mockaus žiniomis, vainutiškiai prie šio energetinio objekto statybos neprisidėjo. Gamtinėmis dujomis vietiniai gyventojai taipogi neketina naudotis.