Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“ sukilo prieš Savivaldybės pasiūlymą Degučiuose įsteigti jaunimo socializacijos centrą.
Tokio mero Vytauto Laurinaičio siūlymo sulaukę degutiškiai turėjo per savaitę pasakyti savo nuomonę. Tvirtą ir vieningą „Ne“ jie ištarė antradienį vykusiame bendruomenės susirinkime.
Mokykloje – pradinukai ir jaunimas
Degučių bendruomenės pirmininkė Irena Vismantienė ir Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas rajono mero pasiūlymo steigti Degučiuose Jaunimo socializacijos centrą sulaukė rugsėjo 11 dieną. Meras pasiūlė tokią galimybę aptarti su visais bendruomenės nariais.
Degučiuose toks centras galėtų atsirasti mokyklos, kurios 100 metų jubiliejus iškilmingai buvo paminėtas prieš 6 metus, patalpose. Šiuo metu pirmajame jos aukšte mokosi keturios pradinukų klasės – 28 vaikai, o antrasis aukštas vasarą perleistas vietos jaunimo klubui „Jaunatis“.
Socializacijos centrui neabejotinai reikėtų viso mokyklos pastato, mat vaikai čia ir mokytųsi, ir gyventų.
Pasak V.Laurinaičio, vietų Žemaitijos regione, kur galėtų steigti mažesnes globos ir rūpybos įstaigas, šiuo metu ieško Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymą, jog reikia steigti kur kas mažesnius nei iki šiol jaunimo ugdymo centrus.
Pagal naujausius reikalavimus, tokiuose centruose turėtų būti ugdoma ir auklėjama ne daugiau kaip 20 vaikų ir paauglių.
Tačiau kartu juose reikia ir daug darbuotojų, tad vietovėse, kur tokie centrai būtų įsteigti, atsirastų daugiau nei 40 darbo vietų, nes tiek jų yra, pavyzdžiui, Vėliučionių vaikų socializacijos centre: čia vienam vaikui prižiūrėti ir ugdyti skiriama net 3,11 etato.
Degutiškiai svarstyti mero pasiūlymą dėl socializacijos centro steigimo susirinko ypač gausiai – iš 45 narių atvyko net 40. Ir visi vieningai pasisakė prieš tokio centro steigimą jų gyvenvietėje.
Gyventojams ramybė svarbiau
Vienas pagrindinių bendruomenės narių motyvų, dėl ko jie nenori įsileisti sunkiai auklėjamų vaikų ir paauglių, ir buvo tas, kad įkūrus socializacijos centrą degutiškių vaikams jau nuo pirmųjų klasių tektų važinėti į kitas mokyklas. Arčiausiai yra Žemaičių Naumiesčio darželis – pradinė mokykla.
Dar vienas degutiškių pasipriešinimo motyvas yra tas, kad jų kaimas dabar yra ramus, tad nesinori čia įsileisti sunkiai auklėjamų, už įvairius teisėtvarkos pažeidimus nuo visuomenės ir šeimų atskirtų jaunuolių.
Tiesa, ne vienas degutiškis pripažino, kad galimybė, jog kartu su centru atsirastų ir daug naujų darbo vietų, yra viliojanti. Tačiau ramybė, anot gyventojų, svarbiau.
Pasak V.Laurinaičio, kurti Degučiuose darbo vietų nesiveržia ir verslininkai, todėl jis bendruomenei ir pasiūlė įsteigti Degučiuose tokį centrą. Tačiau vietos bendruomenės irgi turi pritarti tokių ugdymo įstaigų kūrimui jų teritorijoje, todėl versti degutiškių niekas nepradės.
„Manau, kad bet kuri nauja įstaiga įneštų į gyvenvietės gyvenimą gyvasties, bet esu įsitikinęs, kad visais atvejais reikalingas abipusis sutarimas“, – sakė meras.
V.Laurinaitis sakė siūlęs tokią įstaigą steigti ir Švėkšnoje, dabar jau „Diemedžio“ vardu vadinamame ugdymo centre. Tačiau sulaukė Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų atsakymo, jog dvi panašaus profilio įstaigas kurti po vienu stogu nebūtų geriausia išeitis.
Pasak V.Laurinaičio, šiek tiek laisvų patalpų dar liko buvusioje Laučių mokykloje, tad galbūt bus kalbamasi ir su šio kaimo bendruomene. Daugiau savivaldybė neturi ką pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai.
Bijojo ir naumiestiškiai
Žemaičių Naumiesčio seniūno J.Budrecko nuomone, kartu su socializacijos centru į Degučius ateitų ir investicijos, o tai visada gerai. Paties seniūno žodžiais tariant, investicijos – tai ir sutvarkyta infrastruktūra, ir grožis.
J.Budreckas prisiminė, kiek panašių baimų turėjo ir Žemaičių Naumiesčio bendruomenė, kuomet prieš kelerius metus miestelyje Šilutės žemės ūkio mokykla įsteigė skyrių specialiųjų poreikių turintiems jaunuoliams. Šie jaunuoliai, pasak seniūno, per tą laiką nieko bloga nepridarė. „Jei su vaikais dirba specialistai, nieko bloga nenutinka“, – reziumavo J.Budreckas.
Bet ir jis sutiko, kad bendruomenė turi teisę pati spręsti savo ateitį.