Šilutę aplankys UAB „Maxima“ parduotuvių tinklo vadovai, kurie nori apžiūrėti, kur būtų galima perkelti dabar miesto centre esantį „Maxima“ prekybos centrą.
Preliminariai šiai parduotuvei bus renkama viena iš dviejų vietų – dabartinės Šilutės autobusų stoties arba UAB „Šilutės autobusų parkas“ teritorija. Jei tokie planai bus įgyvendinti, autobusų stotis bus perkelta į geležinkelio stoties patalpas.
Tai, žinoma, nebloga naujiena miestelėnams, neretai burnojantiems dėl itin nepatogaus privažiavimo ir automobilių stovėjimo vietų stygiaus šalia dabartinio „Maxima“ prekybos centro. Tačiau ne tokia džiugi ji buvo vairuotojų mokyklos „Šoferiukai“ vadovui Albinui Knapkiui, vos prieš pusantrų metų puikiai renovavusiam dalį senosios Šilutės geležinkelio soties pastato ir čia įkūrusiam vieną savo mokyklos filialą. Mat tokios pertvarkos atveju verslininkui tektų ieškotis naujų patalpų savo moderniai įrengtai mokyklai.
Bet A.Knapkis sako esantis miesto patriotas, ir jei to reikėtų Šilutės labui, sutiktų dar kartą ryžtis neseniai patirtam vargui – ieškoti ir remontuoti kitas patalpas.
Autobusų stotis seniai verčia raudonuoti
Apie varganą Šilutės autobusų stoties vaizdą kalbama jau seniai. Apgriuvęs pastatas, duobėta teritorija jau daug metų stebina ir šiurpina atvažiuojančius iš kitų miestų keleivius ir vairuotojus, dėl netvarkos nuolat piktinasi ir patys šilutiškiai.
„Aplinkinių miestų stotys sutvarkytos, o mums metų metus tenka raudonuoti iš gėdos prieš atvažiuojančius giminaičius, kai pasitinkame juos tokioje baisioje autobusų stotyje“, – ne kartą guodėsi šilutiškiai.
Ne geresnis vaizdas ir Šilutės autobusų parke, vieno šilutiškio lūpomis pavadintame tiesiog „tarybinės santvarkos reliktu“.
Sukūrė fantastišką vaizdą
Visai kitaip pastaraisiais metais atrodo senutėlė, dar 1870 metais statyta Šilutės geležinkelio stotis. Prieš porą metų stoties patalpų nuomos sutartį su Šilutės verslininko A.Knapkio įmone sudarė „Lietuvos geležinkeliai“ ir nuo tada šio objekto priežiūra rūpinasi du šeimininkai.
Steigdamas savo mokyklą, kurioje ruošiami visų kategorijų vairuotojai, A.Knapkis į patalpas investavo apie 100 tūkst. litų, mat jam reikėjo ne tik remontuoti, bet dar įvykdyti Kultūros paveldo departamento (KVAD) reikalavimus.
Remonto metu buvo išsaugota daug autentiškų pastato detalių, ir net suskilusios grindų plytelės buvusioje keleivių laukimo salėje pakeistos specialiai pagamintomis, kurios niekuo nesiskiria nuo autentiškų.
Pernai kovo viduryje vykusio vairuotojų mokyklos atidarymo metu A.Knapkis sulaukė ir KVAD valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, ir „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojo Albino Ragausko padėkų. Pastarasis vaizdą atnaujintoje geležinkelio stotyje net pavadino fantastišku.
Ankstesnės valdžios tokio varianto nesvarstė
Tad galima įsivaizduoti, kokia netikėta ir nemaloni A.Knapkiui buvo prieš savaitę viename uostamiesčio laikraštyje perskaityta žinia, kad Šilutės rajono valdžia planuoja artimiausiais metais pritraukti į miestą investuotojų ir nugriauti senąjį autobusų stoties pastatą, o tada autobusų stotį sujungti su geležinkelio stotimi.
„Supratau, kad mano mokyklai ten vietos nebeliks“, – sako jis.
Tiesa, verslininkas prisimena, kad pirmąsias kalbas apie galimą tokią pertvarką jis išgirdo dar… įkurtuvių išvakarėse, tebevykstant remontams, likus vos dviem savaitėms iki naujosios mokyklos atidarymo. Tuomet rajono meru tapęs konservatorius Šarūnas Laužikas pasiskelbė, esą jau yra suderinta su „Lietuvos geležinkeliais“, kad į jiems priklausančios stoties pastatą būtų įkelta ir autobusų stotis.
Tačiau kalbos kalbomis ir liko, o vairuotojų mokykla pusantrų metų ramiai dirbo ir tikėjosi dirbti, kaip jai buvo linkėta įkurtuvių dieną, dar daug metų.
Prisimena A.Knapkis ir dar anksčiau – bene prieš 3 metus vykusį pokalbį su tuomet Savivaldybės administracijos direktoriumi dirbusiu Raimundu Ambrozaičiu ir merės Daivos Žebelienės pavaduotoju Algirdu Balčyčiu. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, pasak A.Knapkio, dar tuomet siūlė Šilutės valdžiai tą patį variantą – abi stotis sukelti į vieną. Tačiau pasiūlymas susidomėjimo nesulaukė, tad netrukus geležinkelininkai pasirašė 10 metų nuomos sutartį su verslininku.
Beje, daug norinčių nuomoti šias patalpas neatsirado, mat kiekvienas verslininkas suprato, jog bandant prikelti naujam gyvenimui senutėlį kultūros paveldo pastatą reikia milžiniškų investicijų.
O investavimas vis dar nesibaigia. Štai šį pavasarį „Lietuvos geležinkeliai“ savo lėšomis visame pastato pirmajame aukšte (ir vairuotojų mokyklos patalpose) sudėjo naujus paveldosauginius reikalavimus atitinkančius langus. O pats A.Knapkis pradėjo atkasinėti kažkada pamatuose buvusius, bet ilgainiui irgi užmūrytus langelius.
Verslininkas laikosi nuostatos, kad kultūros paveldo pastatas turi būti išsaugotas su visomis detalėmis, tad smalsuoliams reikia atverti ir įdomias pusrūsyje esančias patalpas.
Įsikibęs nesilaikys, bet išsikraustyti nenorėtų
Bet pastarosiomis dienomis šiuos darbus A.Knapkis jau pristabdė, kai sulaukė „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos infrastruktūros vadovų klausimo, ar jis žino, kad naujoji Šilutės valdžia puoselėja planus į geležinkelio stotį įkelti ir autobusų stotį, apie tai jau pasakojo Klaipėdos dienraštyje.
„Aš esu savojo miesto patriotas ir noriu, kad jis būtų gražus, kad jo gyventojams nereikėtų raudonuoti pasitinkant savo svečius. Todėl jei miestui to reikės, nesilaikysiu įsikibęs stoties patalpų – ieškosiu mokyklai kitos vietos ir kraustysiuos. Įsikurčiau ne blogiau nei dabartinėje vietoje“, – ramiai sako A.Knapkis.
Juo labiau kad ir jo sutartyje su „Lietuvos geležinkeliais“ įrašytas punktas, jog jei reikės, gavęs tinkamą finansinę kompensaciją už remontą, jis užleis nuomojamas patalpas.
Bet verslininkas prisipažįsta, jog norėtų, kad kraustytis nereikėtų, nes žino, koks vargas yra remontai ir patalpų pritaikymas mokyklos poreikiams.
Parduotuvei ieško atokesnės vietos
A.Knapkio susitikimas su rajono meru Vytautu Laurinaičiu daug aiškumo nedavė, mat galimų investuotojų vizito Šilutėje laukiama tik kitą savaitę.
Pasak V.Laurinaičio, šiuo metu Šilutės centre esanti „Maxima“ yra ne geriausioje vietoje, tokiai parduotuvei reikėtų atokesnės nuo centro vietos. Pačioje miesto pradžioje neturėtų būti ir autobusų parkas, jį reikėtų iškelti į kitą vietą. O apie autobusų stoties įvaizdį jau ir kalbėti nebeverta, būtinai reikia naujos stoties.
UAB „Maxima“ vadovai pageidavo apžiūrėti autobusų stoties teritoriją, bet jiems bus parodyta ir autobusų parko teritorija.
Be abejo, pasak V.Laurinaičio, parduotuvei pasirinkę vieną kurią nors vietą, investuotojai miestui už tai skirtų tam tikrą sumą, apie kurią kalbėti dar irgi anksti. Už tuos pinigus būtų galima imtis tvarkyti kitą objektą, galbūt įrengti tikrai modernią ir patrauklią stotį.
Galutinio atsakymo tikimasi sulaukti maždaug po mėnesio, bet visa strateginių miesto objektų pertvarka, pasak V.Laurinaičio, užtruktų mažiausiai porą metų.
V.Laurinaitis pasidžiaugė, kad verslininkas A.Knapkis geranoriškas ir pasirengęs diskusijai.