Jau treti metai sėkmingai vystomas Šilutės kultūros ir pramogų centro inicijuotas projektas „Vėtrungių kelias“ į veiksmų sūkurį įtraukia įspūdžiautojus bei naujus partnerius. O jų jau yra net 24.
Džiaugdamasi, kad idėja skleisti žinią bei istoriją apie Mažosios Lietuvos krašto simbolį – vėtrungę atveria naujus kelius, KPC direktorė Jūratė Pancerova sakė, jog šiemet partnerių gretas papildė Lietuvos jūrų muziejus, Neringos savivaldybė, radijo stotis „Lalūna“, netrukus įsilies ir Pagėgių krašto turizmo centras.
Spalio 6-ąją prie apskritojo stalo rinkosi projekto įgyvendintojai bei aptarė praėjusius metus ir naujus planus.
Džiaugėsi naujais partneriais
Kultūrinio projekto aptarimas prasidėjo padėkomis, skirtomis „Vėtrungių kelio“ koordinatorei Šilutės KPC direktorei J.Pancerovai.
Už bendradarbiavimą rengiant vaikų ir jaunimo etnokultūrinę stovyklą „Vėlungis 2015“, bei idėjas pirmoji padėkos raštą kolegei Jūratei įteikė Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė. „Skolą“ už gerąją patirtį atidavė ir Rambyno regioninio parko direkcijos vadovė Diana Milašauskienė, padovanodama kompaktinę plokštelę su kasmetinės šventės „Palaunagė (pavakariai) Bitėnuose“ vaizdo medžiaga. Šios šventės metu, anot D.Milašauskienės, buvo sukurta vėtrungė, kuri jau puošia Pagėgių krašto turizmo ir informacijos centro laivą „Skalvis“.
Pristatydama šių metų projekto ataskaitą J.Pancerova džiaugėsi ne tik naujais partneriais, bet ir pagrindiniu „Vėtrungių kelio“ tikslu, kuriuo siekiama pristatyti istorinį, etnografinį paveldą bei įtraukti kultūrines, turizmo įstaigas, saugomas teritorijas ir bibliotekas. Anot J.Pancerovos, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog apie vėtrunges žinių yra nemažai, tačiau, giliau jas patyrinėjus, išvados priešingos.
Vėtrungėlių ieškojo mažiau įspūdžiautojų
Šiemet buvo patobulintas ir išplėstas atraktyvaus projekto žaidimo „Surask vėtrungėlę“ kelias. Žaidimas startavo su vėtrungių gimtadieniu, birželio 26 d., užbaigtas Turizmo dienos išvakarėse, spalio 26-ąją. Tačiau statistika rodo, kad pernai žaidimą užbaigė ir vėtrungėlę, kaip pagrindinį prizą gavo 67 asmenys ar grupės, o šiemet – tik 9.
Pernai įspūdžiautojams tereikėjo aplankyti siūlomus objektus ir surinkti po 7 žaidimo antspaudus, o šiemet taisyklės buvo griežtesnės. Norintieji dalyvauti žaidime galėjo registruotis įkurtoje svetainėje www.vetrungiukelias.lt, kurioje buvo pateiktas žemėlapis su pažymėtomis lankytinomis vietovėmis. Reikėjo surasti visas 9 žaidimo vėtrungėles ir atsiųsti tai įrodančias nuotraukas. Prizus gavo grupės, kurios atliko šias užduotis.
Projekto partnerių atstovai sakė, jog labiausiai koją kišo tai, kad šiemet žaidimo dalyviams negavo popierinio žemėlapio, rodančio objektus, kur galėtų būti paslėptos vėtrungėlės. Kitiems dalyviams buvo nepatogus laikas, nes savaitgaliais nemažai muziejų, turizmo ir informacijos centrų bei kitų kultūrinių įstaigų nedirba. Taip pat žaidimą sunkino ir gausybė virtualiame žemėlapyje pažymėtų lankytinų objektų (37), tarp kurių tik devyniuose buvo žaidimo simboliai.
Dar viena problema ta, jog žaidimo dalyviai dėmesį koncentravo ne į pažintis su lankytinomis vietomis, istorija, o skubėjo greičiau pasiekti finišą.
Anot Šilutės muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, pirmaisiais metais įspūdžiautojai lankytinoje vietoje domėjosiistorija, eksponatais, o šiemet dauguma, deja, žaidė vardan žaidimo ir, tik atvykę bei užfiksavę save su Vėtrungės simboliu, skubėjo į kitas paieškas.
Šiam pastebėjimui pritarė kiti susitikime dalyvavę partneriai, sakydami, jog įspūdžiautojai nelabai pageidavo ekskursijų, pasakojimų.
J.Pancerova sakė, jog naujame žaidimo sezone bus stengiamasi neriboti žaidimo laiko ir parengti užduotis, panašias į lobio ieškojimą. Dalyviams teks minti mįsles, taikyti išgirstas žinias, istorijas bei ieškoti vėtrungėlės simbolių gamtoje.
Galėjo įspūdžiauti ir virtualiai
Kad turistams būtų patogiau, buvo sukurtos interneto svetainė www.vetrungiukelias.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, kurios padėjo plėsti ir stebėti lankytojų skaičių. Dalyviai galėjo bendrauti su žaidimo koordinatoriumi – klausti, išsakyti savo nuomonę.
Anot J.Pancerovos, nemažai lankytojų sulaukė būtent virtualus žaidimas „Vėtrungių kelias“. Interneto svetainėje apsilankė 7 737 lankytojai, čia užsiregistravusių žaidimo dalyvių buvo 32, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje – 198 draugai ir čia žaidime dalyvavo 78 žaidėjai, iš kurių laimėtojais paskelbti 5 asmenys.
Be to, virtualioje erdvėje žmonės galėjo rasti informacijos apie projekto partnerių renginius, įvairias veiklas visame regione, susipažinti su naujienomis. Iš viso internetinėje svetainėje paskelbta 20 informacinių pranešimų, straipsnių, pristatyti 48 renginiai.
Išversta knyga laukia leidėjo
Susitikime pristatytas dar vienas kultūrinio projekto „Vėtrungių kelias“ vaisius – istoriko Romualdo Adomavičiaus iš vokiečių kalbos išversta H.Woede knyga „Wimpel der Kurenkõhne“ (W³rzburg, 1965).
Istorikas R.Adomavičius sakė, jog verčiant knygą teko susipažinti su visa medžiaga apie vėtrunges. „Knygos autorius padarė didelį darbą, nes knygoje apie vėtrunges detaliai surašyti visi registrai pagal vietoves, laiką, nurodyti šaltiniai“, – sakė R.Adomavičius.
Verčiant tekstus reikėjo ir tam tikrų korekcijų, nes ne viską iš vokiečių kalbos galima išversti pažodžiui. Net ir knygos pavadinimas yra šiek tiek pakeistas: vertimas pavadintas „Kuršių marių žvejų burvalčių vėtrungės“, o pažodžiui pavadinimas skambėtų taip: „Kuršių valčių vimpelai“.
Diskusijos metu iškilo klausimų dėl knygos leidimo. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė mano, jog net svarstyti nereikėtų apie tai, ar knygą reikia spausdinti. „Jau turime knygą išverstą, todėl reikia kuo skubiau imtis veiksmų, kad ji būtų ir išleista“, – sakė ji.
Autorinių teisių klausimai
Tačiau leidžiant kitų autorių knygas pirmiausia reikia išspręsti autorinių teisių klausimus. Šiuo atveju jos priklauso H.Woede giminaičiams, gyvenantiems Vokietijoje. Kol kas nėra žinoma, kas jie ir kokia jų nuomonė dėl knygos vertimo spausdinimo.
Sprendimą pasiūlė muziejaus direktorė R.Šikšnienė. Ji perskaitė Vokietijoje gyvenančio buvusio šišioniškio Hartmuto Toleikio laišką, kuriuo jis, atsiliepdamas į šilutiškių muziejininkų prašymą, padėjo surasti ir nupirko bei vėliau muziejui padovanojo originalią H.Woede knygą. H.Toleikis rašė, kad jei šilutiškiai sumanytų šią knygą išleisti lietuvių kalba, jis padėtų surasti H.Woede giminaičius.
Pokalbio metu buvo ir daugiau pasiūlymų. Gal paprasčiau būtų, jei visus knygos leidimo darbus atliktų samdyta leidykla? Kiti siūlė kreiptis į kraštietį istoriką Kęstutį Demerecką, kuris turi nemažai knygų leidybos patirties, arba į Klaipėdos akademinę universiteto leidyklą.
Sutarta skubiai ieškoti geriausių variantų, o autorinių teisių klausimus spręsti su pagalbą pasiūliusiu H.Toleikiu.
H.Woede knygos „Wimpel der Kurenkõhne“ išleidimas lietuvių kalba – svarbus žingsnis ne tik įgyvendinant projektą „Vėtrungių kelias“, bet ir sudarys galimybę platesniam ratui besidominančių vėtrungėmis susipažinti su vienu išsamiausių šaltinių apie istorines vėtrunges.
Rašyti atsakymą