Žemėtvarkininkams vadovauja miškininkų dinastijos tęsėjas

NŽT Šilutės skyrius nuolatinio vadovo neturėjo visą pusmetį – nuo tada, kai darbą paliko prieš tai ne kartą kritikuotas ankstesnysis vadovas Artūras Juočas.

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad A.Balčiūnas įveikė nemenką konkursą, kuriame dalyvavo 8 norintieji dirbti šiose pareigose: ir NŽT darbuotojai, ir Valstybės tarnautojų rezervo atstovai. Du kandidatai buvo iš Šilutės rajono, po vieną – iš Priekulės ir Gargždų. Šilutiškis konkurse surinko daugiausiai balų – 8,2, artimiausias jo konkurentas buvo surinkęs 6,2 balo.

A.Balčiūnas yra baigęs tuometinės Žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą, įgijęs miškų ūkio inžinieriaus išsilavinimą, turi ir matininko kvalifikaciją. Jis darbą Šilutės urėdijoje pradėjo 1982-ųjų balandžio 1-ąją, o po 34 metų, šiemet balandžio 15-ąją, jį paliko. Tuo pačiu jis 24 metus dirbo Registrų centre matininku.

A.Balčiūnas kilęs iš Trakų rajono, kaip pats sako, augęs tiesiog girininkijoje. Jis yra miškininkų dinastijos tęsėjas, ir čia pat priduria, kad toji dinastija sulig juo ir baigiasi: mat miškininkų Algirdo ir Audronės Balčiūnų dukros Monika ir Karolina miškininko profesijos nesirinko.

Laukia didelis darbo krūvis

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas A.Gelžinis „Šilutės naujienoms“ sakė, jog šiemetinis NŽT siekis yra sustiprinti teritorinius padalinius, mat jų laukia dideli darbai. Tarnybai duota užduotis iki šių metų spalio užbaigti užsitęsusią Lietuvos žemės reformą kaimo vietovėse.

Anot tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vadovo, iš pirmo žvilgsnio atrodo, lyg šis tikslas būtų iš fantastikos srities, nes šiuo metu visoje šalyje yra dar apie 7000 asmenų, kuriems vis dar nebaigtos žemės atkūrimo, grąžinimo ar kompensacijų paskyrimo procedūros.

Bet, NŽT vadovų nuomone, šį darbą baigti iki rudens yra įmanoma.

Žemės reforma kaimo vietovėse, pasak A.Gelžinio, vis dar nebaigiama kartais ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, nepavyksta rasti užsienin išvykusių žemės savininkų, arba savivaldybėse yra suformuota po kelis šimtus žemės sklypų, bet žmonės jų nesirenka ir pan.

Dar viena sritis, kur NŽT yra numačiusi mesti jėgas, yra sustiprinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo kontrolę, – tiek nuomos, tiek laikinojo naudojimo. Tai yra, aiškintis tokias situacijas, kai žemės savininkai, išsinuomoję žemę, realiai jos nedirba.

„Pagal įstatymus, Lietuvoje žemę gali naudoti tik tas, kas turi sutartį, jokių jos perdavimų negali būti, tad iki šiol gajūs ydingi nuomos atvejai turės baigtis“, – sakė A.Gelžinis.

Todėl naujojo Šilutės skyriaus vadovo laukia, anot A.Gelžinio, išties didelis darbo krūvis ir nemenki iššūkiai.    Pats A.Balčiūnas sakė, kad jį irgi kiek sutrikdė intensyvus darbo krūvis naujose pareigose. Užtat maloniai nustebino kolektyvo profesionalumas, motyvacija dirbti ir geranoriškumas.

A.Juočo kėdė smarkiai klibėti pradėjo tuomet, kai tarnybą ir rajono ūkininkus vienas po kito supurtė su žemės grąžinimu ir neteisėta nuoma susiję skandalai.

Vėliau šį savo teritorinį padalinį tikrinusi NŽT vadovybė irgi aptiko nemažai pažeidimų skyriaus darbe: geodezijos ir kartografijos, žemės tvarkymo planavimo, žemės valdymo ir administravimo, personalo valdymo ir turto valdymo srityse.