Tradicija daugiausiai fejerverkų sprogdinti pasitinkant Naujuosius Lietuvoje kasmet neapsieina be padarinių – skaudžių traumų ir medikų. Skaičiuojama, kad per žiemos šventes patiriama apie du trečdaliai fejerverkų nulemtų traumų, kurių metu dažniausiai nukenčia rankos ir pečiai. Savo ruožtu draudikai atkreipia dėmesį, koks pavojingas metų sandūroje gali tapti žaidimas su ugnimi, kurios temperatūros pakaktų išlydyti ir kai kuriems metalams.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, palyginti su kitais šventiniais atributais, fejerverkų sukeliami sužalojimai yra didžiausi ir skaudžiausi.
„Jau ne vienerius metus stengiamasi šviesti visuomenę apie tai, kad leidžiant fejerverkus svarbiausia yra saugumas. Jis prasideda nuo to, kad fejerverkus reikia įsigyti tik oficialiose prekybose, jokiu būdu ne šešėlinėje rinkoje, nežinia kieno gamintus, ne savadarbius ir galimai nenotifikuotus prekybai Lietuvoje. Tuo tarpu juos sprogdinant reiktų elgtis panašiai kaip su šaunamuoju ginklu – laikytis saugaus atstumo ir jokiu būdu neiti tikrinti, jei fejerverkai neužsidega. Fejerverkai pasiekia net 500-1000 °C temperatūrą, kurioje jau lydosi kai kurie metalai. Tai žinant sunku fejerverkus traktuoti tiesiog kaip linksmą, gražią pažiūrėti pramogą“, – sako BTA asmens draudimo rizikos vetintojas Andrius Žilėnas.
Higienos instituto duomenimis, net 64 proc. sužalojimų dėl fejerverkų Lietuvoje patiriama būtent žiemos švenčių metu. Daugiausiai, arba 59 proc. atvejų nukenčia žmonių rankos bei pečiai.
Pasak A. Žilėno, nieko stebėtino, kad 89 proc. sužalojimų patiria vyrai, kadangi tarp jų yra daugiausiai šventinių fejerverkų entuziastų.
„Fejerverkų paskirtis yra pramoga ir nusprendus jais pažymėti Naujuosius metus vargu, ar planuojama toliau šventę tęsti ligoninės priimamajame. Tačiau oficiali statistika kol kas negailestinga – fejerverkų sukeliamų sužalojimų kol kas nemažėja, atvirkščiai – jų skaičius po truputį auga, todėl supratimo, kas tai per dalykas, kodėl jis pavojingas ir kaip su juo elgtis saugiai – dar tikrai negana“, – mano specialistas.
Įdomu, kad nors Lietuvoje fejerverkai masiškai sprogdinami būtent metų sandūroje, kitoje Atlanto pusėje ne ką mažesniu išbandymu tampa liepos 4 dieną švenčiama JAV nepriklausomybės diena. JAV nuo birželio iki liepos vidurio įvyksta apie du trečdaliai fejerverkų nulemtų sužalojimų.
Negana to, Amerikoje būtent liepos 4-ąją daugiau nei bet kurią kitą metų dieną pasimeta garso ir šviesų pliūpsnių išsigandusių naminių gyvūnų.
„Gyvūnai ir fejerverkai yra visiškai nesuderinami dalykai visame pasaulyje. Vardan jūsų pačių bei augintinių saugumo nesiveskite šunų sutikti Naujųjų metų vietose, kuriose pokši fejerverkai. Daug gyvūnų ir Lietuvoje būtent Naujųjų išvakarėse ar sausio 1-ąją nusitraukia nuo pavadėlio, išslysta iš rankų ir pasiklysta pabėgę, o bandymas juos gaudyti gali blogai pasibaigti ir šeimininkams“, – sako A. Žilėnas.
Draudikai atkreipia dėmesį, kad leidžiant fejerverkus svarbu to nedaryti neblaiviems asmenims, mažamečiams, įvertinti atstumą iki pastatų, įsitikinti, ar aplinkiniai stovi saugiu atstumu. Namuose prieš šventes patariama pasirūpinti gesintuvais, kurie galėtų efektyviausiai pagelbėti nukritus netikėtai kibirkščiai ar fejerverką įšovus į namus, kol sureaguos ir atvyks gelbėjimo tarnybos.
Jei sužalojimų patyrė žmonės, geriau nesiimti savivalės ir skubiai kviesti medikus, nes nudegimai ar sudėtingos plėštinės traumos yra išimtinai specialistų kompetencija.