Pernai, lyginant su 2017 metais, Šilutės rajone padaugėjo gaisrų, nors bendri jų padaryti nuostoliai buvo perpus mažesni nei užpernai. Tai todėl, kad daugiau kilo mažareikšmių gaisrų. Tačiau galima pasidžiaugti, kad pavyko išvengti žmonių aukų, nors 2017 m. liepsnose nukentėjo 4, o pernai buvo sužeisti 3 žmonės.
Degė namai ir gamybiniai pastatai
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vadovų surinkta statistika rodo, kad 2017 m. rajone kilo 149 gaisrai, jų padaryta žala siekė 318 440 eurų. Pernai iš viso užregistruota 178 tokios nelaimės, kurios padarė žalos už 175 740 eurų.
Vien paskutinį metų mėnesį rajone kilo 15 gaisrų.
Trečdaliu išaugo mažareikšmių gaisrų skaičiai: užpernai tokių būta 102, pernai jau 148.
Šilutės PGT atstovas A. Ališauskas pasakoja, kad vis dar dideli yra gyvenamuosiuose pastatuose kylančių gaisrų skaičiai. Štai 2017 m. būta 37 tokių nelaimių, o 2018-aisiais net 53. Tai didžiausius nuostolius atnešantys gaisrai, kurių metu dažniausiai liepsnose žūsta arba yra sugadinama didžioji dalis žmonių užgyvento turto.
Pernai kelias šeimas be stogo virš galvos įsisiautėjusios liepsnos paliko Laučiuose, kur degė daugiabutis. Vos per plauką didelės nelaimės išvengta Vainute, kur vienos šeimos ūkiniame pastate kilusios liepsnos jau kabino gretimus kaimynų namus.
„Gaisras kilo tankiai apgyvendintoje teritorijoje, tad gretimus pastatus pavyko išsaugoti tik todėl, kad Vainute yra atraminis ugniagesių punktas. Be to, gaisras buvo greitai pastebėtas ir nedelsiant buvo iškviesta pagalba“, – sako A. Ališauskas.
Gamybiniai pastatai abu pastaruosius metus liepsnojo po 4 kartus, o pagalbiniai ūkio statiniai – atitinkamai 18 ir 17 kartų. Pernai didelis gaisras ūkiniame pastate kilo Macikuose, liepsnojo ir du Kintų seniūnijoje esantys žuvies apdirbimo cechai. Veikiantis Povilų kaime jau atstatytas, o įkurtas Sakūtėliuose patyrė menkesnius nuostolius.
Karšti pelenai – didelis pavojus
Dažniau pernai degė savaeigės transporto priemonės – šis skaičius išaugo nuo 13 iki 19, užtat perpus – nuo 31 iki 18 atvejų sumažėjo šiukšlių konteinerių padeginėjimo atvejų. A. Ališauskas sako, kad šilutiškiai tikriausiai išgirdo nuolatinius ugniagesių prašymus nepilti karštų pelenų į konteinerius, kurie dėl to greit užsiliepsnoja.
Tačiau iš krosnių iškabintus pelenus bandydami ataušinti gyventojai kartais ir į namus prisišaukia nelaimes. Štai neseniai Juknaičių seniūnijos gyventojai ką tik iš krosnies iškabintus pelenus supylė į plastikinį kibirą, o šį nunešė į ūkinį pastatą, matyt svarstydami, kad ten geriausia vieta jiems aušinti. Tikriausiai nebereikia sakyti, kad netrukus ir jie skambino telefonu 112… Pasak A. Ališausko, panašių atvejų kasmet būna bent keli.
Nors ir keista, bet užsiliepsnoja ir apleisti nebenaudojami pastatai, tokius gesinti 2017 m. ugniagesiai skubėjo 5, o 2018 m. – jau 8 kartus.
Dega ir naujos mašinos
Analizuodamas gaisrų priežastis Šilutės PGT atstovas A. Ališauskas sako, kad 2017 m. pirmavo neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi – jis sukėlė 23 nelaimes. Pernai dėl šios priežasties kilo 17 gaisrų. Užtat padaugėjo gaisrų, kuriuos sukėlė pašalinis ugnies šaltinis – nuo 61 užpernai iki 84 pernai.
Elektros įrenginių ir instaliacijos gedimai sukėlė atitinkamai 19 ir 12 nelaimių, o krosnys, židiniai ir dūmtraukiai užpernai tapo 28, o pernai jau 41 gaisro priežastimi.
Transporto priemonių kuro tiekimo sistemų gedimai 2017 m. sukėlė 4, o 2018-aisiais 1 gaisrą. Bet klysta tie, kas mano, kad dega tik seni automobiliai. Ugniagesiai tvirtina priešingai: netikėtai užsiliepsnoja net naujumu dar tviskančios, vos 2 – 3 metus keliais riedėjusios mašinos. To priežastys įvairios, viena jų gali ir būti ir ne visada kvalifikuotų meistrų įsikišimas taisant automobilio elektros instaliaciją ar kitą gedimą.
Pernai PGT vyrams kliuvo gerokai daugiau gelbėjimo darbų – šių padaugėjo nuo 170-ies iki 210. Didelė jų dalis – 49 – žinoma, potvynio apsemtoje teritorijoje. 38 kartus pernai gelbėtojams teko šalinti gamtos stichijos sukeltus padarinius, kai užpernai atlikti tokius darbus jų buvo šauktasi tik 15 kartų.
Dažnai gelbėtojai skuba talkinti ir specialiosioms tarnyboms (užpernai 43, o pernai 58 kartus), gelbsti į avarijas patekusius žmones (2017 m. – 20, o 2018 m. – 16 kartų). Daugiau nei po 30 kartų gelbėjimo darbai kasmet atliekami ir buityje.