Savivaldybės Tarybos posėdyje mero Vytauto Laurinaičio ir administracijos direktoriaus Sigito Šepučio metinės veiklos ataskaitos buvo patvirtintos minimalia balsų persvara, nes jų ataskaitoms nepritarė Tarybos mažumos – opozicijos politikai.
Opozicijos lyderis liberalsąjūdietis Algirdas Gečas merui pareiškė, kad savivaldybės Tarybos veikloje opozicija jaučiasi ignoruojama, valdančioji koalicija dažnai problemas sprendžia „buldozerio“ principu, neidama į kompromisus.
Mero ataskaitoje – ryškiausi administracijos nuopelnai
Savivaldybės meras V.Laurinaitis ir administracijos direktorius S.Šeputis per dvi savaites aplankė visas seniūnijas ir bendraudami su žmonėmis kiekvienoje iš jų kalbėjo apie per 2015 metus nuveiktus darbus ir pasirengimą kitų metų veiklai. Akivaizdu, kad Tarybos sprendimų statistika, politinių apsisprendimų analizė merui V.Laurinaičiui buvo mažiau reikšminga ir efektinga. Gal todėl jis mieliau vardijo ne Tarybos, o Savivaldybės administracijos nuveiktus darbus, kalbėjo apie tikslines ES paramos lėšas, kurios bus investuojamos Šilutės mieste bei trijose seniūnijose – Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje ir Rusnėje, iš dalies renovuotus tris lopšelius – darželius, naujo darželio Usėnuose atidarymą.
Seniūnijose būtent meras V.Laurinaitis pranešdavo džiugiausią informaciją, kad per 2015 metus Savivaldybės administracija sumažino net 8 mln. Lt (2,317 mln. Eur) skolų krepšelį, o per 1,5 metų panaikinta skolos suma – dar didesnė – 13 mln. Lt (3,765 mln. Eur). Pasak mero, toks skolos sumažinimas yra itin reikšmingas, mat Savivaldybė gali tikėtis gauti iš bankų palankių kreditų ES paramos projektams įgyvendinti.
Kalbėdamas apie kultūros reikalus V.Laurinaitis džiaugėsi, kad etnokultūros centrams pridėta po vieną darbuotojo etatą – siekta, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų vietinis, etnokultūros centrui atstovaujantis žmogus.
Socialiniams darbuotojams suplanuotos lėšos 4 ar 5 automobiliams įsigyti, kad intensyviau būtų lankomos rizikos šeimos. Norima bent taip išvengti skandalingų įvykių, kai vaikai mėtomi į šulinius ar kaip kitaip skriaudžiami.
Pagyrė ir vis tiek nepritarė
Opozicijos lyderis A.Gečas, dar kartą išklausęs mero ataskaitą, sakė, kad tikrai nuveikta darbų, kurie džiugina. Ypač A.Gečas gyrė, kad savivaldybės vadovai sugebėjo pažaboti skolų augimą ir tikrai neįtikėtinai didelę jų dalį panaikinti.
Pasak A.Gečo, opozicijos politikai nuo pat naujos Tarybos kadencijos pradžios yra pasirengę būti konstruktyvia opozicija ir kritine nuomone padėti valdančiajai koalicijai išvengti klaidų. Tačiau opozicijos politikai iki šiol patiria ignoravimą ir jaučiasi atstumti.
A.Gečas akcentavo, kad meras yra savivaldybės žmonių išrinktas vadovauti visai savivaldybės Tarybai ir turėtų būti teisingas bei sudaryti sąlygas veikti visiems savivaldybės politikams.
A.Gečo nuomone, tik dėl mero V.Laurinaičio netolerancijos opozicijos politikai nėra deleguoti į asociacijų „Lamatos žemė“ ir „Žuvėjų kraštas“ valdybas, nepakviesti ir į Šilutės PSPC stebėtojų tarybą. Be to, mero vadovaujama valdančioji koalicija neįsiklausė į opozicijos politikų kvietimą neskubinti Šilutės PSPC prijungimo prie Šilutės ligoninės įstaigos tol, kol nėra aiškus tokio veiksmo teisėtumas. Todėl dabar Savivaldybės Taryba yra įvelta į teisminį ginčą.
A.Gečas teigė, kad opoziciją nuvylė ir neprincipinga V.Laurinaičio pozicija prasižengusio Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Pozingio atžvilgiu. Opozicijos politikai mano, kad administracijos tarnautojas V.Pozingis, pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, turėjo būti pašalintas iš pareigų. Tačiau tiek V.Laurinaitis, tiek tiesioginis V.Pozingio vadovas S.Šeputis jo prasižengimą vertino kaip nereikšmingą ir jokių priemonių nesiėmė.
Opoziciją nuvylė ir valdančiosios koalicijos „buldozerio“ balsais patvirtintos Tarybos Reglamento pataisos, kurios nebeleidžia opozicijos politikams tikėtis Savivaldybės administracijos skyrių vedėjų tiesioginių paaiškinimų konfliktinėse situacijose.
Tokie argumentai nulėmė, kad opozicijos politikai nepritarė Savivaldybės Tarybos ir mero veiklos ataskaitai. Tačiau jų nepritarimas buvo tik simbolinis, nes valdančiosios koalicijos politikų yra daugiau.
Direktorius – irgi apie sutaupytus milijonus
Kaip jau minėta, Savivaldybės administracijos direktoriui S.Šepučiui po mero ataskaitos pranešimo nelabai beliko ką pridurti. Tik vienas iš opozicijos politikų – Jonas Jatautas pasidomėjo, kaip pavyko sutaupyti tuos 13 mln. litų ir tokia suma sumažinti Savivaldybės biudžeto skolų naštą.
Pasak S.Šepučio, visoms savivaldybės įstaigoms ir įmonėms buvo nurodyta visas sutaupytas biudžeto lėšas skirti tik skoloms mokėti. Nemaža dalis skolų buvo grąžinta sutaupius socialinėms pašalpoms skirtas lėšas. Čia, pasak direktoriaus, daug nusipelnė pašalpų skirstymo komisijos, suburtos prie kiekvienos seniūnijos. Jos padėjo išaiškinti tas šeimas, kurios pašalpas gaudavo nepagrįstai – dirbo nelegaliai, nuslėpdavo pajamas ir t.t.
Be to, pasak S.Šepučio, nuosekliai buvo perskolinami ir naikinami kreditai, už kuriuos pagal ankstesnes sutartis buvo mokamos didelės – 4-7 proc. – metinės palūkanos. Dabar Savivaldybė skolinasi palankesnėmis sąlygomis – moka iki 1,5 proc. metinių palūkanų.
Per 1,5 metų Savivaldybė nepradėjo nė vieno darbo, jeigu neturėjo tam paskirtų lėšų.
Tačiau ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaita nesulaukė opozicijos politikų pritarimo. Priekaištus administracijos direktoriui visos opozicijos vardu išdėstė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Sandra Tamašauskienė. Pirmiausia ji pagyrė S.Šeputį dėl taktiško ir malonaus bendravimo su visais savivaldybės politikais. Tačiau politikė pažėrė daug priekaištų dėl administracijos prasto darbo rengiant mokyklų tinklo optimizavimo planą. Jos manymu, administracija nevykdė Švietimo ir mokslo ministerijos nurodytos tvarkos ir be reikalo supykdė reorganizuojamų mokyklų bendruomenes.
Tad ir už administracijos direktoriaus ataskaitos patvirtinimą balsavo tik valdančiosios koalicijos politikai.