Kone dvi dešimtys mažų akyčių prieš savaitę nuostaba ir džiaugsmu suspindo Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Grygališkės kaime – į čia gyvenančios Onutės Jogienės šeimynos „Vaikiškos svajonės“ namus atvyko tikrų tikriausias Kalėdų Senelis iš Švedijos.
Tomten vardą ir Wimze pavardę turintis ir 2 metrų ūgį viršijantis Senelis nepatingėjo sukarti kelių šimtų kilometrų atstumą, kad pradžiugintų tikrųjų tėvų globos netekusius ir visai svetimų žmonių meilę radusius mažus lietuvaičius.
Tai buvo pirmoji Tomten kelionė į Lietuvą po metų pertraukos, kurios metu Kalėdų Seneliui teko gydytis baisaus gaisro paliktas žaizdas.
O šeimynos mažieji pirmąjį šiais metais (bet ne paskutinįjį) Kalėdų svečią pasitiko ir namus išpuošę, ir kalėdinių giesmių programėlę paruošę.
Šventėms sustumia 3 stalus
Marius, Viktorija, Iveta, Tomas, Evaldas, Giedrius, Jonas, Simona, Lėja, Gabrielė, Adrija… Nuo 17 iki 2 metukų – tokia gausi šiuo metu yra O.Jogienės šeimyna, kurioje globojami 11 vaikų.
Bet tai tėra tik pusė vaikų, kuriems teko laimė patirti plačių Onutės ir Stanislovo Jogų širdžių šilumą. Dauguma globotinių – mūsų rajono vaikai, tik 3 atvykę iš Kretingos rajono. Dar apie 10 globotinių jau yra palikę tėvų namus – vieni mokosi, kiti ir savo šeimas jau sukūrę.
Aplink tėvus bėgioja ir pačių pagrandukas – aštuonmetis Armandas, ir du savi anūkėliai – taip pat 8-erių Ramojus Jonas ir pusantrų Einartė.
„Tai kur susėdate visi švenčių dienomis, kai suvažiuoja ir išvažiavusieji, ir jau su savo atžalomis?“, – stebėdamiesi tokiais skaičiais klausiame šeimynos mamos Onutės.
„Sustumiame tris pietų stalus, prie kiekvieno po 10 žmonių susėdame ir telpame“, – lyg niekur nieko truktelėjusi pečiais kukliai sako ji.
Ratas sukasi nuo pusės šešių
Lygiai taip pat kukliai ji kalba apie savo gausios šeimos kasdienybę. Apie tai, kad keliasi kasryt pusę šešių, tepa kalnus sumuštinių. Ir koks šurmulys namuose kyla kiekvieną rytą, kuomet keliolika moksleivių ir darželinukų ruošiasi mokyklon. Vienų jau laukia Žemaičių Naumiesčio gimnazijos autobusiukas, o kiti – trys mažosios mergaitės – ritasi mamos automobilin, jas pati veža į darželį.
„Esu labai dėkinga šių įstaigų pedagogams. Mūsų vaikai jaučia didžiulį rūpestį ir meilę, yra išties globojami, o visas kylančias problemas nesunkiai sprendžiame kartu“, – sako Onutė.
Tik grįžusi namo ji išsiverda sau rytinės kavos puodelį, ir ramiai atsisėdusi „kaip ponia“ jį išgeria.
Paskui prasideda kasdienė namų ruoša, pasirengimas pietums ir… vėl vaikų laukimas. Kol jie visi sugrįžta, motinos širdin vis nerimas smilgteli: ar viskas jiems gerai, ar kas neskriaudžia, ar nepaslydo, kai slidu, ar pavalgė, ar nesusirgs?..
„Taip ir sukasi tas mano ratas“, – šypteli O.Jogienė.
Jos vaikai – įvairių gabumų, su daugeliu jų reikia ir papildomai dirbti namuose. Kiek laisvo laiko atradusios, su jais prie knygų sėda ir Onutė, ir jos marti Sandra, dar dešiniąja ranka vadinama. Sandra ruošia su vaikais ir programėles įvairiems pasirodymams.
Didelė paspirtis – šeimos ūkis, kurį tvarko sūnaus Rimanto šeima. Savame ūkyje užaugintos daržovės, šeimos braškyne suskintos uogos – tai vis parama, kurią užauginti padeda ir visi gausios šeimos vaikai. Jie visi noriai talkina ir uogynuose, ir į pievas pas gyvulius važiuoja.
„Tikimės, kad ateityje sūnus su šeima tęs mūsų darbą – globos tėvų netekusius vaikus“, – viliasi Jogai.
Šeimą globoja ir TV3 Išsipildymo akcija: pernai iš suaukotų pinigų Jogų šeimynai nupirkti 5 nauji dviračiai bei kelionė į Druskininkų vandens atrakcionų parką, o šiemet jiems dovanotas kompiuteris, minkštų baldų komplektas ir didžiausia mamos pagalbininkė – indaplovė.
Neseniai šeimyna nusipirko automobilį, į kurį telpa kone visi, ir išsiruošė į pirmąją kelionę – važiavo prie jūros.
Kieme jau stovi nauji lauko baldai, o jie jau svajoja apie pavėsinę, apie krepšinio aikštelę prie namų…
Savaitę iki Kalėdų lanko nykštukai
Onutė ir Stanislovas daug daro, kad jų globotiniai bendrautų su savo tikraisiais tėvais, ir apgailestauja, kad tai ne visada pavyksta. Globėjai žino, kad vaikai mintimis vis nuklysta į savo gimtuosius namus. Jie tai ypač pajunta vakarais, kuomet susėdę su vaikais pasikalbėti išgirsta jų prisiminimus. Prisiminimai – visada šviesūs, tamsių akimirkų vaikai tiesiog neprisimena, o pasakojančių vaikų veideliai, anot Onutės, tiesiog švyti.
Kalėdos šeimynoje, žinoma, didžiausia šventė ir tik jos nariai žino, kiek laukimo ir kiek pasiruošimo jai būna. Ir ne tik namuos – darželyje ir mokykloje taip pat, nes juk ir ten ateina Kalėdų Seneliai.
Tėvams smagiausia stebėti savo vaikus savaitę iki Kalėdų, nes tiek laiko jiems nykštukai į specialias Kalėdų kojines kasnakt deda saldainius… Onutei ir Stanislovui patinka stebėti juos rytais besiritančius iš lovų ir dar mieguistomis akimis skubančius tikrinti tų kojinių.
Žinodami šią tradiciją, vaikai jau dabar klausinėja, kada pradės vaikščioti tie nykštukai?..
Likimas nepagailėjo ir Kalėdų Senelio
Švedų labdaros organizacija „Pagalba Lietuvai“, kurios įkūrėja Kerstin Lindkvist ir atstovas Lietuvoje Tadas Girčius ir palydėjo Kalėdų Senelį į Grygališkę, didelę dovaną šiai šeimynai padarė ir rudenį – atvežė sodinukų ir padėjo pasodinti sodą, kurį šeimyna pavadino Svajonių sodu. Tad pavasarį šalia Jogų namų sužaliuos 100 trijų rūšių obelaičių ir 30 juodųjų serbentų krūmų.
Beje, švedai pažadėjo pavasarį atvežti ir sodininką, kuris išmokys grygališkiečius puoselėti jauną sodą.
„Esame labai dėkingi rėmėjams ir būtinai rašysime padėkos laišką“, – sako šeimynos tėvai.
Jie nesitikėjo, kad ir antradienį atvažiavę svečiai atsineš pilnus krepšius dovanų.
Kalėdų Senelis lietuviškai mokėjo vos vieną žodį – „ačiū“ jis tarė kiekvienam eilėraštį sakiusiam vaikui. O jo istoriją pasakojo T.Girčius. Daug metų „etatiniu“ Kalėdų Seneliu Švedijoje dirbantis T.Wimze Lietuvos vaikus su šia kilnia misija lanko jau nuo 1998-ųjų.
Likimas, pasirodo, nesigaili net tokius gerus darbus dirbančių senelių – prieš metus sudegė Kalėdų Senelio namai, smarkiai apdegė ir ilgai gydėsi ir jo žmona, ir jis pats. Tik neseniai išlipęs iš ligos patalo, švenčių nešėjas vėl susiruošė pas Lietuvos vaikus, o išlipęs iš kelto pasuko tiesiai į Grygališkę.
Tomis dienomis Kalėdų senelis lankėsi ir Šilutės socialinių paslaugų centre, Pagėgių vaikų globos ir senelių namuose, Usėnų pagrindinėje mokykloje, aplankė naumiestiškių Onos ir Vlado Maraulų šeimą, priiminėjo lankytojus ir savo būstinėje Natkiškiuose, kur važiavo visi su juo pasimatyti norintys moksleivių ir meno kolektyvai.
Nors Kalėdų Senelis su lietuvaičiais susikalbėjo tik padedamas vertėjų, bet visiems norintiesiems leido liesti ir net patampyti jo barzdą – kad niekas nesuabejotų jo tikrumu…