Pastaruoju metu vis labiau patiriant nuolatinį stresą, spartėjant gyvenimo tempui, aktualios tampa naujos psichologinės problemos, kurias sukelia priklausomybės.
Lietuvoje priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų jau seniai paplitusios ir atpažįstamos, tačiau vis daugiau žmonių tampa priklausomi nuo kompiuterio ir azartinių žaidimų.
Azartiniai lošimai internete tampa vis populiaresni; tai didina priklausomybės nuo lošimo ir sukčiavimo riziką, sudaro sąlygas pinigų plovimui, pritraukia nepilnamečius ir kelia grėsmę iš lošimo gaunamoms pajamoms, papildančioms šalies biudžetą.
Internetiniai lošimai – sparčiai besivystanti verslo šaka visoje Europoje. Jie sudaro apie 10 proc. visų lošimų ir kasmet atneša 10 mlrd. eurų pajamų.
Ludomanija – pavojinga priklausomybės liga
Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau susiduriama su nauju rizikos veiksniu, griaunančiu šeimos ir atskirų jos narių sveikatą.
Tai vis labiau plintančios priklausomybės – liguistas potraukis azartiniams lošimams (ludomanija) ir priklausomybė nuo interneto. Ludomanai jaučia nuolatinį nenumaldomą potraukį azartiniams lošimams, nepaisydami socialinių, materialinių, darbo ir šeimos įsipareigojimų ar neigiamų padarinių.
Lietuvoje ši problema aktualesnė pasidarė atgavus nepriklausomybę, kai mūsų piliečius užgriuvo azartinių žaidimų pasiūla, o potencialią jų žalą reguliuojantys įstatymai nebuvo parengti.
Pasak Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) Teisės taikymo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Skirmantės Paukštienės, iki šių metų rugsėjo mėnesio priklausomybė nuo azartinių lošimų nystatyta 392 asmenims.
„Maždaug 0,02 proc. visų arba 0,03 proc. suaugusių 20–59 metų amžiaus Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo azartinių lošimų, o Europos šalių probleminiai, patologiniai lošėjai bei rizikos grupės lošėjai sudaro 0,3–5,2 % visų gyventojų. priklausomybę nuo azartinių lošimų dažnai lydi ir gretutinės diagnozės, t.y. psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kokainą, psichoaktyviąsias medžiagas ir kitas narkotines medžiagas, alkoholį, stimuliatorius, taip pat ir kofeiną“, – teigė VLPK atstovė.
Griežtesnė kova su azartiniais žaidimais virtualioje erdvėje
Žmonės, turintys potraukį azartiniams lošimams, gali įsitraukti į daugelį lošimo sričių.
Tai gali būti kazino lošimai, lošimų automatai, kortų lošimai, ruletė. Daugelis šių lošimų šiuo metu yra ir internete, pagrindinis skirtumas yra, kad lošėjas naudoja ne grynus pinigus ar žetonus, o kredito kortelę. Tokie azartiniai lošimai internete skatina ne tik priklausomybės nuo lošimo riziką, bet ir sukčiavimo pavojų, sudaro sąlygas pinigų plovimui bei pritraukia nepilnamečius.
Prieš keletą savaičių Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje.
Europarlamentarai ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą ir geriau koordinuoti savo veiklą kovojant su neteisėtais lošimais ir užtikrinant pažeidžiamų lošėjų, ypač jaunų, apsaugą.
Tarp siūlomų apsaugos priemonių – lošėjų amžiaus patikra, įspėjimai apie patologinę priklausomybę nuo azartinių lošimų, elektroninių mokėjimų ir lėšų pervedimo iš vienos lošėjų sąskaitos į kitą apribojimai.
Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės nuomone, būtina nedelsiant imtis kurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą.
„Juk azartiniai lošimai – kompleksinė problema, kuri, kaip ir kitos priklausomybės formos, sukelia rimtų socialinių pasekmių, dėl kurių kenčia ne tik pats lošėjas, bet ir visa visuomenė.
O globaliam pasaulyje sparčiai plintant interneto prieigai, stipriai didėja nauja priklausomybės forma – priklausomybė nuo azartinių lošimų internete“, – teigė europarlamentarė.
Jos įsitikimu, reikėtų kalbėti ne vien apie azartinius ar piniginę išraišką turinčius žaidimus, bet ir apie internetinius žaidimus, dažnai esančius agresyvaus turinio ir darančius neigiamą įtaką.
Pasak R. Morkūnaitės, Europos Komisija yra įpareigota per keletą metų parengti konkrečius internetinių lošimų reglamentavimo pasiūlymus.
Internete azartinius lošėjus sudėtinga kontroliuoti
Lietuvoje yra nemažai nelegalių virtualių lietuvių kalba veikiančių lažybų ir lošimų svetainių, kuriose siūloma statyti pinigines sumas. Lietuvos valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininkas Robertas Kvietkovskis teigia, kad kontroliuoti internete teikiamas nelegalias paslaugas yra ganėtinai sunku.
„Per atstumą yra sudėtinga identifikuoti tuos interneto vartotojus, kurie užsiima šalyje azartiniais lošimais. Vienas iš būdų sumažinti nelegalią veiklą ir užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo azartinių lošimų – lošėjams, besinaudojantiems elektronine bankininkyste, kasmet keisti kodus. Tokiu būdu bus minimalizuota nelegali veikla“, – sakė R. Kvietkovskis.
Valstybinės lošimų priežiūros atstovo teigimu, tik azartinių lošimų veikla gali verstis tik uždaros akcinės įmonės ir akcinės bendrovės, turinčios išduotas licencijas. Išduota licencija galioja tik toje šalyje, kurioje buvo gauta.
Lietuvoje jau ieškoma būdų, kaip užkirsti kelią chaotiškam azartinių lošimų reguliavimui. Lietuvos Seimo valdybos sudarytai darbo grupei pavesta parengti azartinių lošimų ir loterijų viešosios politikos reguliavimo principus ir inicijuoti azartinių lošimų ir loterijų paplitimo tyrimą.
Darbo grupė buvo įpareigota iki 2012 metų balandžio 1 dienos parengti azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančius įstatymų projektus.
Nuo Antikos laikų žinomi azartiniai lošimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir virsti pavojinga, asmenybei pražūtinga priklausomybe.
Ši priklausomybės forma vis labiau skverbiasi į virtualią erdvę, todėl labai svarbu užtikrinti vaikų bei priklausomybe nuo lošimų sergančių žmonių saugumą ir kovoti su sukčiavimu ir pinigų plovimu.