Statistikos departamento duomenimis, kasmet vien pirmosios pakopos – bakalauro – studijas Lietuvoje baigia daugiau nei 20 tūkstančių jaunuolių.
Jei pridėsime dar apie 10 tūkstančių magistrantų ir apie tūkstantį profesinių mokyklų absolventų, gausime ganėtinai įspūdingą skaičių, didesnį nei 30 tūkstančių. Ir visi šie jauni, energingi specialistai susiduria su klausimu – kaip įsilieti į darbo rinką?
Kartais jaunų specialistų ir darbdavių įsitikinimas apie darbuotojui būtinas savybes gerokai skiriasi…
Nežinantiems, kokias savo savybes gyvenimo aprašyme nurodyti kaip svarbiausias, galbūt padės 2010 m. lapkritį paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo, kuriame apklausta daugiau nei 7 tūkst. Europos darbdavių, rezultatai.
Paaiškėjo, kad socialiniai ir komunikaciniai darbuotojų įgūdžiai darbdaviui yra ne mažiau svarbūs nei specialybės žinios ir gebėjimas dirbti kompiuteriu. Net 67 proc.
Europos darbdavių svarbus yra kandidato gebėjimas dirbti komandoje, o daugiau nei pusei darbdavių yra būtina būsimo darbuotojo turima darbo patirtis, gebėjimas skaityti ir rašyti, prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, analizės ir problemų sprendimo įgūdžiai.
Šiek tiek mažiau nei pusei darbdavių itin svarbu, kad kandidatas gebėtų planuoti ir organizuoti, savarankiškai priimti sprendimus, mokėtų užsienio kalbą.
Absolventai darbdavių lūkesčius tenkina
„Eurobarometro“apklausoje darbdavių buvo klausiama, kiek juos apskritai tenkina jaunų, ką tik aukštąjį išsilavinimą įgijusių darbuotojų įgūdžiai ir gebėjimai. Dauguma – 89 proc. darbdavių, kurie per pastaruosius 5 metus buvo įdarbinę absolventų, teigė, kad naujieji darbuotojai turėjo darbui įmonėje reikiamų įgūdžių.
Lietuvos darbdaviai yra šiek tiek labiau nei kitų Europos valstybių darbdaviai nepatenkinti aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų darbuotojų įgūdžiais.
Daugiau nei 20 proc. Lietuvos darbdavių pažymėjo, kad jų netenkina jaunų specialistų užsienio kalbų ir specialybės įgūdžiai, gebėjimai priimti sprendimus, planuoti ir organizuoti.
Kiek daugiau nei 10 proc. Lietuvos darbdavių nepatenkinti jaunų specialistų gebėjimas dirbti komandoje, analizės ir problemų sprendimo įgūdžiais, lankstumu prisitaikant prie naujos situacijos.
Kiek geriau nei kitų Europos šalių darbdaviai, lietuviai vertina naujų aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų komunikacijos ir darbo kompiuteriu įgūdžius.
Jauni specialistai dažnai save pervertina
Vadovų paieškos, personalo atrankos ir mokymo paslaugas ir konsultacijas personalo valdymo srityje teikiančios įmonės UAB „Search Group Vilnius“ direktorius Šarūnas Dyburis pripažįsta, kad Lietuvos darbdaviai jaunus, patirties neturinčius specialistus į darbą priima nenoriai.
„Tai lemia kelios priežastys. Visų pirma, universitetą baigę jaunuoliai dažniausiai savo sritį išmano tik teoriškai, o į kelis akademinei praktikai skirtus mėnesius nežiūri rimtai. O juk praktika yra bene vienintelė galimybė susipažinti su ta sritimi, kurioje planuojama dirbti, daryti karjerą.
Dar viena problema – jauni specialistai dažnai pervertina savo galimybes ir nori vos baigę studijas gauti didelį atlyginimą, nors dar neturi jokių praktinių įgūdžių, tik teorines žinias“, – sakė Š. Dyburis.
Į jauną darbuotoją reikia investuoti
Pieno perdirbimo AB „Žemaitijos pienas“ personalo skyriaus direktoriaus pavaduotoja Neringa Kazlauskaitė-Domarkienė sakė, kad rinkdamiesi naują darbuotoją, įmonės personalo atrankos specialistai vertina ne tik kandidatų specialybės žinias, darbo kompiuteriu, užsienio kalbų, darbo komandoje ir kitus įgūdžius, bet ir asmenines savybes – kruopštumą, atkaklumą ir kt.
Įmonė nesibaiminama įdarbinti ir jaunus specialistus.
„Žinoma, naujam darbuotojui reikia skirti papildomų investicijų – kiekvienam naujam technologui ar gamybos darbuotojui skiriamas mokytojas. Išmokti dirbti savarankiškai gali užtrukti ir pusmetį, ir metus“, – sakė N. Kazlauskaitė-Domarkienė. Jos teigimu, jaunų specialistų patirties stoką dažnai kompensuoja jaunatviškas entuziazmas ir gebėjimas greitai mokytis, prisitaikyti prie situacijos.
Kaip išsiveržti iš uždaro rato?
UAB „Search Group Vilnius“ direktorius Šarūnas Dyburis mano, kad išsivaduoti iš uždaro rato, kai jaunas specialistas negauna darbo, nes neturi patirties, o patirties neturi todėl, kad negauna darbo, galima tik vienu būdu: studijų metu gilinantis į studijuojamą sritį, atidžiau renkantis praktikos vietą ir iš kelių praktikos skirtų mėnesių stengiantis išpešti kuo daugiau naudos.
„Taip pat nereikėtų vos pakilus iš universiteto suolo tikėtis vadovo posto ir penkiaženklio atlyginimo – geriau pradėti nuo žemesnių pareigų, bet toje srityje, kuri jus domina, kurioje norite daryti karjerą“, – jauniems specialistams patarė Š. Dyburis.
Jis pabrėžia, kad geri specialistai net ir šiuo metu, kai nedarbas Lietuvoje yra didelis, yra graibstomi, taigi kuo daugiau išmanyti savo srityje, nesvarbu, kokia ji bebūtų, turėtų būti kiekvieno darbuotojo siekiamybė, užtikrinanti darbo vietą, motyvuojantį atlyginimą ir karjeros galimybes.