„Šilutė ir kiti rajono miesteliai bei gyvenvietės taps daug švaresni ir draugiškesni aplinkai – į ją nepateks nuotekų dumblas, kuris pagal naujausias technologijas bus perdirbtas į nekenksmingas gamtai ir žmonėms sausas granules. Pastarąsias bus galima naudoti šildymui, dirvoms tręšti, karjerams rekultivuoti bei kitoms reikmėms“, – kalbėjo UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas penktadienį, kai buvo oficialiai atidaryti Šilutės dumblo apdorojimo įrenginiai Šilutės nuotekų valyklos teritorijoje.
Dirbo ir šilutiškiai
Šio projekto užsakovas – UAB „Šilutės vandenys“, partneris – Šilutės rajono savivaldybė. Projekto techninės priežiūros, administravimo ir viešinimo darbus atliko UAB „Sweco Lietuva“. 2010 m. gruodį pasirašyta rangos sutartis su UAB „Arginta“ ir partneriu UAB „Žibai“. „Arginta“ buvo atsakinga už viso projekto įgyvendinimą ir dumblo perdirbimo įrengimų įsigijimą bei sumontavimą, „Žibai“ atliko visus pastato rekonstrukcijos ir statybos darbus.
Nauja dumblo apdorojimo įranga sumontuota dabartinėje „Šilutės vandenų“ nuotekų valyklos teritorijoje, modernizavus turimą pastatą ir pastačius naujus reikiamus objektus. Pastatyta išdžiovinto dumblo saugojimo aikštelė po stogu. Sename statinyje pakeisti langai, uždengtas naujas stogas, pertvarkytas vidus, atlikta kita rekonstrukcija.
Kraštas taps švaresnis
„Modernios dumblo valyklos nauda gamtai, miestams ir žmonėms tikrai didelė. Sutvarkiusi nuotekas, Šilutė taps dar patrauklesniu šiuolaikiniu miestu, kuris išsprendė opią aplinkosaugos problemą. Tai be europinės paramos šiais sunkmečio laikais būtų neįmanoma“, – teigė „Šilutės vandenų“ direktorius A.Markvaldas.
Projekto „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vertė – 13 mln. litų. 80 procentų lėšų (apie 10,44 mln. litų) skyrė Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programa iš 2007-2013 metų finansinio laikotarpio paramos. 10,5 proc. (1,33 mln. litų) pridėjo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir 9,5 proc. lėšų (1,23 mln. litų) – Šilutės rajono savivaldybės biudžetas bei UAB „Šilutės vandenys“.
Perdirbant dumblą Šilutės kraštas taps daug švaresnis ir draugiškesnis aplinkai. Neliks ir nemalonių kvapų, sklindančių nuo sparčiai augančių nuotekų dumblo kalnų laikinose sandėliavimo vietose. Didelė 
gamtosaugos problema bus išspręsta, nes dumblas taps dešimteriopai mažiau vietos užimančia beveik bekvape ir žmogui naudinga medžiaga.
Pirkėjai jau domisi dumblo granulėmis
Pasak A.Markvaldo, anksčiau visą valymų įrenginiuose sukauptą skystą dumblą tekdavo išlaistyti už dyką ūkininkų laukuose pagal aplinkosaugininkų patvirtintus planus.
Dabar dumblas, surinktas iš Šilutės miesto, Kintų, Vilkyčių, Rusnės, Juknaičių, Švėkšnos, Vainuto, Saugų, Inkaklių bei kitų vietovių valymo įrenginių, bus perdirbamas Šilutės nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiuose. Skystas dumblas iš pradžių bus tankinamas, po to pūdomas bei džiovinamas. Tam pastatytas naujas dumblo tankintuvas ir pūdytuvas bei modernūs dumblo džiovinimo įrenginiai.
Šilutės regiono nuotekų dumblas į sausas granules, tinkamas laukams tręšti, karjerams rekultivuoti ir kitoms reikmėms, bus perdirbtas pagal naujausias, ES standartus atitinkančias technologijas. Dalies tokios įrangos Lietuva negamina, tad rangovai ją pirko užsienyje.
Granuliuotas dumblas iš uždaros saugyklos bus fasuojamas į maišus arba konvejeriu kraunamas į sunkvežimius išvežti į laukus, karjerus, aplinkai tvarkyti ar kūrenti.
Specialistų tyrimais, Šilutės rajone susidarantis nuotekų dumblas yra aukštos kategorijos, jis neužterštas sunkiaisiais metalais, nes pamario krašte nėra agresyvių pramonės įmonių ir kitų pavojingų taršos židinių.
Pasak A.Markvaldo, jau dabar yra pirkėjų, norinčių pirkti granules kaip trąšą. Viena įmonė siūlo supirkti visas dumblo granules, kurias pajėgs pagaminti šilutiškiai. Pirkėjai paskaičiavo, kad galėtų mokėti po 80 litų už toną granulių ir naudoti jas savo laukams tręšti.
Pasak A.Markvaldo, tai tik vienas iš pasiūlymų. Vėliau bus surastas naudingiausias pirkėjas.
Biodujos „dirbs“ dumblo džiovykloje
Per metus numatoma apdoroti 45 800 kubinių metrų skysto dumblo. Šis dumblas po džiovinimo susitrauks apie 40 kartų ir bus pagaminta apie 950 kubinių metrų granulių.
Be to, dumblo pūdymo metu atsiradusios biodujos bus surenkamos, ir deginamos jos šildys pūdytuvus bei „dirbs“ dumblo džiovykloje. Dėl to susitaupys šilumos ir elektros energijos – jos papildomai iš kitų šaltinių reikės nedaug.
Taip sumažės dumblo terminio džiovinimo sąnaudos. Numatoma per metus gauti apie 158 tūkstančius kubinių metrų biodujų.
Beveik visas nuotekų dumblo perdirbimo procesas ir jo valdymas yra automatizuotas. Įrenginių priežiūrą vykdys Šilutės nuotekų valyklos meistras Vytautas Bernotas.