Viso rajono gyventojams gerai žinoma istorinė vieta – buvusio Švėkšnos grafų dvaro Genovaitės vila – kyla naujam gyvenimui: prižiūrėti beveik pusantro šimto metų turinčio pastato nebepajėgiantys savininkai priėmė sprendimą leisti juo naudotis vietos verslininkams.
Senutėlės ir iš visų pusių jau yrančios vilos atnaujinimas atsieis didelius pinigus, tam reikės ir daug laiko bei darbo. Tai gerai supranta šios iniciatyvos ėmęsi švėkšniškiai Kęstutis Paulauskas ir Antanas Martinkus. Bet vyrai įsitikinę, kad ši Švėkšnos parko vieta turėtų tapti išskirtiniu į miestelį važiuojančių turistų ir smalsuolių traukos objektu, ir pasiryžę dėl to dirbti.
O visi smalsuoliai pasivaikščioti po 1880 metais statytą, bet jau atnaujintą vilą, pasigėrėti sutvarkytais aplink ją esančiais želdiniais galės jau kitą pavasarį.
Mintis dėliojo du verslininkai
K.Paulauskas pasakoja buvęs pirmasis, kuris išgirdo grafienės Felicijos Laimės Pliaterienės turtą prižiūrinčio administratoriaus Donato Lapienio kalbas, jog prižiūrėti pastatą gyvenant toli nuo jo yra pernelyg sunku ir brangu. Vilniuje gyvenantis D.Lapienis sakė matantis, kad Genovaitės vila kasmet tiesiog nyksta: pūva grindų parketas, pelija lubos ir sienos, sutrešo langai. Ne geresnis vaizdas ir lauke: pajuodę ir kerpėmis apaugę laiptų lipdiniai, lauko vazos, parke nebeliko gėlynų, o takeliai užžėlė žole.
Pati grafienė F.L.Pliaterienė, anksčiau kasmet atvažiuodavusi į Švėkšną, ir net kažkuriuo metu puoselėjusi viltis grįžti čia leisti senatvės dienas, nebesirodo jau keli metai: sveikata nebeleidžia 90-metį prieš kelerius metus atšventusiai grafienei skristi per Atlantą.
Privataus pokalbio metu D.Lapienis ir išsitarė, jog savininkė sutiktų išnuomoti 400 kv. m ploto vilą vietos verslininkams, jei šie imtųsi jos atgaivinimo darbų. K.Paulauskas sako iš karto pasisiūlęs būti tuo atgaivintoju, nes irgi skaudama širdimi stebėjęs yrantį istorinį pastatą. Juo labiau kad pats gerai žino kiekvieną jo kampelį, mat 2004-2008 metais kartu su žmona Elena restauravo 120 kv. metrų vilos didžiąją salę. Tuomet remontą finansavo pati grafienė.
Būti idėjos bendrininku K.Paulauskas pakvietė Švėkšnos verslininką A.Martinkų, ir vyrai sėdo svarstyti vilos perspektyvos, jų pačių žodžiais tariant, – į krūvą dėlioti bendras mintis.
Nori, kad būtų lankoma vieta
Nutarta, kad nereikėtų toli nukrypti nuo iki šiol visų pamėgtos vizijos.
Prie šios vilos nuolat būdavo gausu vestuvininkų ir krikštynų pulkų, čia fotosesijas dažnai rengdavo profesionalūs fotografai. Svečių skaičiai stulbinantys: vien vestuvininkų kai kuriomis dienomis čia vienu metu suvažiuoja po 5-6 pulkus, o kartais per visą dieną praeina net 20-ies vestuvių palydos.
Beje, ir pačiam administratoriui, kartais atvykstančiam apžiūrėti parko ir vilos, ne kartą teko gėdinti tokių fotosesijų dalyvius, kurie čia pat parke mėtydavo šiukšles ir tuščius butelius, viešai išgėrinėdavo. Tokių nestabdė nei prašymai elgtis kultūringai, nei po nosimi kišami asmeninę nuosavybę patvirtinantys dokumentai.
„Parkas turi būti ir toliau intensyviai lankoma vieta, kur žmonės galėtų ir istoriją prisiminti, ir šventes švęsti. Tik reikia parengti tam tinkamą aplinką, pasiūlyti paslaugas ir numatyti apmokėjimą už jas“, – nutarė abu verslininkai.
Bus gėlynai, muziejus ir arbata
Į parką visada važiuodavo ir ekskursijos, o vietiniams būdavo keista, kai parko pakraštyje, toje vietoje, kur kažkada stovėjo pagrindinis grafų dvaras, sustoję jų vadovai aiškindavo ekskursantams, kaip tas dvaras atrodęs ir kokie jame gyvenę žmonės. K.Paulausko ir A.Martinkaus nuomone, ekskursantams reikia išties išskirtinės fantazijos, kad stovėdami pakrūmėje įsivaizduotų ištaigingus rūmus…
Todėl verslininkų planuose – toje vietoje, kur buvo įėjimas į rūmus, pastatyti informacinį stendą, o jame išdėliotos nuotraukos leis akivaizdžiai pamatyti tuometį dvariškių gyvenimą.
Planuose numatyta, kad greta vilos stovės stalai su skėčiais, kur pasėdėti ir išgerti taurę šampano galės asmenines šventes švenčiantys tautiečiai. Tie stalai jau nupirkti. Bus nupirkta ir šiukšliadėžių, tad aplinka turėtų tapti labiau nepalanki šiukšlintojams.
Vilos aplinką numatyta papuošti nupirkus lauko vazų gėlėms, atnaujinus kažkada čia vešėjusius gėlynus.
Išliks ir jau įprastu tapęs pasivažinėjimas po parką karieta, traukiama A.Martinkaus arkliukų.
Vilos I aukšte esanti 100 vietų salė ir 4 kambariai bei II aukšte esančios patalpos bus atverti lankytojams. „Gal kokia šeima norės parodyti savo vaikams senovės didikų gyvenimą, gal salė pravers koncertus ir konferencijas rengiančioms įmonėms“, – svarsto pašnekovai, jau numatę ir svečių maitinimo paslaugas.
Viename iš vilos kambarių ketinama įrengti čia gyvenusios Pliaterių šeimos relikvijų muziejų – eksponatai jam jau renkami. Išlikę grafų šeimos portretai, senos fotografijos, Aleksandro Pliaterio gimnazijos baigimo pažymėjimas, net puodelis arbatai, – tai tik dalis autentiškų daiktų, kuriuos galės išvysti lankytojai.
Čia bus galima pamatyti ir knygas, kurias grafienė F.L.Pliaterienė parsisiuntė iš JAV prieš keletą metų, kuomet ruošėsi grįžti į Švėkšną. Vienos išpakuotos, kitos dar dėžėse gulinčios knygos, ant jų lentynos stovinti prieš keletą metų įteikta „Jokūbėlio“skulptūrėlė, kiekvienam čia užsukančiam akivaizdžiai papasakos apie šios garbios švėkšniškės pomėgius ir darbus.
„Gal net tais laikais grafų gerta arbatėle svečius pavaišinsime“, – intriguoja K.Paulauskas ir A.Martinkus.
Dvaro dvasią pajusime pavasarį
Bet kol tai įvyks, dar reikės atnaujinti vilos fasadą, suremontuoti patalpas, nupirkti daug baldų. „Dirbsime etapais, kiek gausime pajamų, tiek investuosime į vilą“, – sako jos remontą jau pradėję vyrai.
Jie numatė ir minimalius mokesčius pulkams fotosesijų dalyvių, bet patikina, jog už tai tie dalyviai gaus ir atitinkamas paslaugas: čia bus ir arkliukų, ir senovinių dviračių ar kitos technikos, bus galima net apsirengti senoviniais retro stiliaus rūbais, kurie jau dabar kraunami į spintą. Žadamas ypač gausus skrybėlių pasirinkimas.
Vyrai patikina, jog pavienių ekskursijų dalyviams ar šiaip pasivaikščioti užklydusiems smalsuoliams piniginių ploninti nereikės. Kukliai apmokestinti žadama tik parko naudojimą komerciniams tikslams.
Verslininkų sutartis su D.Lapieniu pasirašyta 11-kai metų, nes jie planuoja ir dalyvauti ES finansuojamuose projektuose. Vyrai patikina, jog kitų metų pavasarį visi norintys jau galės pajusti autentišką Švėkšnos dvaro dvasią.
Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis džiaugiasi verslininkų iniciatyva. „Kiekvieno nenaudojamo ir nevarstomo pastato būklė tik blogėja. Tikiu, kad sutvarkyta ši vieta taps gyva ir funkcionali“, – viliasi seniūnas.