„Žinai, kaip mūsų šeimos šį metą, kai prasideda naktinis stintų gaudymas, vadina? Vyrai išeina į Bahamus!”,- kvatojasi iš savo sąmojo Vytas ir Rimas, du iš septynių Šilutės rajono žvejų, rusniškio Ovidijaus pasamdytų stintmečiui, sunkiam 2-3 savaičių darbui Nemune ties Rusne.
Šiandien jie dešiniajame Nemuno krante baigė rengti laikiną darbo ir poilsio buveinę. Ledo luitus nuo pakrantės į upės vagą nustumdė buldozeris, valdomas Egidijaus iš Laučių. Šioje Nemuno pusėje jis išvalė tris plotus nuo lyčių, juose tinklais stintas trauks verslinės žūklės įmonės.
Pirmosios leidimus stintų žūklei tinklais šiemet pasiėmė bendrovės „Repa“, „Tatamiškiai“ ir V.Jermolajevo individuali įmonė.
„Tik į vieną dėžutę laimikis tilpo, dar nemigruoja masiškai į aukštupį neršti stintos, tad ir laimikis prastas. Bet pabandyti vertėjo, o šylant orams tikimės daug geresnės sėkmės“,- sakė vienas iš vyrų Skirvytės krantinėje, už Rusnės nuotekų valymo įrenginių.
Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojos Laimutės Bulcienės, šiemet stintų žūklei užsiregistravo apie 40 juridinių ir keli fiziniai asmenys. Bendras stintų žūklės limitas Nemuno žemupy – 200 tonų stintų.
Visi verslinės žūklės dalyviai šiomis dienomis intensyviai rengia žūklavietes – valo ledonešio liekanas nuo krantų, kad lytys, kelmai, šiekštai netrukdytų dirbti technikai ir žmonėms. Daugelis į tradicines vietas atsigabeno vagonėlius, pasirūpino apšvietimu. Nes stintų tuntai intensyviai plaukia tik naktimis, tad darbas trunka iki paryčių.
Vagonėliuose dienomis žvejai miegos, jame ir valgį ant viryklių keps ar virs. Panašiai, kaip šimtmečiais darė šiame krašte iš žūklės pragyvenę pamario krašto žmonės.
“Ir kiaušinių didžiausią pakuotę iš Šilutės atsivežėme, nes šv.Velykas gali tekti čia visiems sutikti“, – sako Rimas.
Su vakaro prietema gal jau šiandien vyrai išplukdys valtimis traukiamą tinklą iki upės vidurio, kuriuo eina Lietuvos-Rusijos Kaliningrado srities siena, užmes lanku, o traktorinė gervę jį suks pamažu į krantą.
Rusai savo pusėje daro tą patį – stumdo lytis nuo krantų ir įsikuria palaikiuose nameliuose.
Kai tinklas su žuvimis pasiekia seklumą, vyrai brenda į vandenį kad ir iki pažastų ir įsiręžę tempia rankomis spurdantį žūklės laimikį į lygiausią priekrantės vietą. Joje pakelia tinklo kraštus, suformuoja įdubą, o iš jos su tinkliniais samčiais išgriebia ir perkrauna sugautas žuvis į dėžes.
Jos rytą parduodamos. Supirkėjai atvyksta sutartu su verslininku laiku ir moka sutartinę kainą.
Kol stintų laimikiai ir uždarbis iš jų dar tik artinasi, Rusnės-Uostadvario pakelėje nuosavoje rūkykloje rusniškis Arūnas alksnio dūmu baigia išrūkyti partiją šviežių kvapnių karšių. Kad čia galima nusipirkti ir paragauti šviežienos, pakeleiviui nurodo žuvies formos iškaba.
„Kadangi žuvis dar negatava, galiu leisti tik pasigrožėti per dūmus“, – juokiasi šiltai bendraujantis žmogus.
Rusnėje kitą savaitgalį, kovo 31-ąją, vyks tradicinė, aktyviausių salos žmonių rengiama “Šaktarpio“ šventė. Joje galima bus paragauti žuvų, paruoštų pagal unikalius rusniškių receptus.