Pusantros paros stintas gaudęs klaipėdietis namo parsinešė vos septynias smulkias žuveles. Tai ne juokais užrūstino jo žmoną. Tačiau panašiomis nuotaikomis šiandien gyvena visi pajūrio žvejai. Pernai tokiu metu jie viena po kitos traukė stintas, tačiau šiemet jų beveik nėra. Vieni žvejai kaltina per šiltą klimatą, kiti – dar neišneršusias stintas Nemuno žemupyje išgaudančius koloegas. GRYNAS.lt aiškinasi dėl kokių priežasčių iš tiesų stintomis nei parduotuvėse, nei virtuvėse vis dar nekvepia.
Dėl visko kaltas šiltas oras?
Žvejai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais nesuprasdami, kodėl šiemet jie nepagauna agurkais kvepiančių stintų, kai pernai gruodį jas vos spėjo traukti. Kad lietuvių taip mėgstamos žuvies Kuršių mariose dar nėra, patvirtina tiek mėgėjai, tiek žvejai verslininkai.
Meškerėmis stintas gaudantys mėgėjai dėl žuvies stygiaus linkę kaltinti žvejus verslininkus. Jie mano, kad verslininkams kasmet šių žuvų leidžiama pagauti per daug. Meškeriotojai siūlo sumažinti sugauti leidžiamą stintų kiekį.
Vis dėlto Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt tikino, kad žvejai šiemet liko nieko nepešę dėl visai kitų priežasčių. Jo teigimu, stintos iš Baltijos jūros neršti į Kuršių marias neplūsta dėl pernelyg didelės šilumos. Kaip tik todėl jis pataria žvejams turėti kantrybės ir šiek tiek luktelti.
„Manau, kad orai per šilti. Greičiausiai dėl anomalinio oro stintos dar net nesibūriuoja. Baltijos jūros priekrantėje pradedama pagauti stintų, kai jos ima rinktis į būrius ir nerštui traukia į Kuršių marias. Kai toks oras, žuvys kitaip elgiasi net ir ežeruose. Jos elgiasi kaip ankstyvą rudenį ir laikosi ežero pakraščiuose. Jei kitos žuvys dar nejaučia žiemos, matyt, ir stintos dar nejaučia migracijos traukos. Tokie svyravimai yra“, – susidariusią situaciją komentavo V. Graičiūnas.
Anot jo, žvejų laimikiui didžiausią įtaką turi ne atplaukiančių neršti stintų kiekis, bet neršto sąlygos, kurioms labai didelės įtakos turi temperatūra ir potvyniai.
Žvejų verslininkų skriausti neketina
Pašnekovas prisiminė, kad panaši situacija buvo susidariusi ir anksčiau. Tuomet iš mokslininkų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buvo suformuota darbu grupė, kuri teikė sprendimus, galinčius pagerinti žvejų mėgėjų padėtį. Ministerijos atstovas prisimena, kad tąkart buvo galvojama net apie verslinės žvejybos uždraudimą Baltijos jūros priekrantėje arba Nemuno žemupyje.
Tačiau po ilgų diskusijų nutarta neapriboti žvejų verslininkų veiklos. Be to, V. Graičiūnas prisiminė, kad tų metų pavasarį žvejai sugavo kaip niekad daug stintų.
„Po mūsų svarstymų žvejai sugavo rekordinį žuvies kiekį, kokio jie neatsimena. Nemuno žemupy sugauta virš 400 tonų žuvies“, – prisiminė pašnekovas.
V. Graičiūno teigimu, kol kas nėra planų riboti žvejų verslininkų apetitą. Pasak jo, jei šiems būtų leista sugauti mažiau stintų, žuvies neabejotinai sumažėtų ir ant parduotuvių prekystalių.
„Tai ilga diskusija. Sovietmečiu Baltijos jūros priekrantėje stintos nebuvo gaudomos. Todėl žvejai mėgėjai turėjo didesnį laimikį. Žinoma, jei prie to būtų sugrįžta, jie išloštų. Apskritai kalbant apie žvejybą, dabar linkstama į žvejų mėgėjų pusę, nes jie į valstybės biudžetą įnešė 5,5 mln. litų. Tai yra svarbus indėlis. Žvejų verslininkų net pajamos tiek nesiekia. O apie mokesčius net nekalbama. Todėl būtų galima riboti žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, bet vėlgi – kas iš to vartotojui? Ne visi žvejoja meškerytėmis. Dabartinė tvarka leidžia užtikrinti, kad nuo gruodžio iki pavasario parduotuvėse būtų stintų. Be to, priekrantėje žuvys didesnės ir jų kokybė geresnė“, – dėstė Gamtos išteklių skyriaus vedėjas.
Rusai džiaugtųsi draudimais Lietuvos verslininkams
Draudimas žvejams verslininkams stintas gaudyti Nemuno žemupyje, pasak pašnekovo, irgi ne išeitis. Jo žodžiais tariant, tokiu sprendimu itin džiaugtųsi Rusijos žvejai.
„Uždraudus Nemuno žemupyje verslinę žvejybą, rusai suintensyvintų žvejybą. Jiems atsirištų rankos intensyviau gaudyti. Kol mokslininkai aiškiai nepasako, mes ribojimų nesiimame,“ – dėstė V. Graičiūnas.
Be to, žvejai verslininkai, pašnekovo teigimu, ir dabar negali stintas gaudyti kada tik įsigeidžia: „Draudžiama žvejoti po neršto į jūrą grįžtančias stintas. Prasidėjus intensyviam nerštui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu stintų žvejyba yra uždraudžiama,“ – priminė pašnekovas.
Pasak V. Graičiūno, pernai Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje Lietuvos žvejai sugavo 453 tonas stintų. O šiemet Lietuvai leista sugauti 470 tonų, Rusijai – 300 tonų šios žuvies.
Specialistui šių metų žvejų laimikis nuostabos nekelia
Padėties pernelyg nedramatizavo ir Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas, vyr. mokslo darbuotojas Linas Ložys. Jis aiškino, kad stintų migracijos terminas ir intensyvumas kiekvienais metais stipriai skiriasi.
Pasak jo, kai šiemet šaltis į Lietuvą neskuba, nereikia tikėtis ir anksti į Kuršių marias atplaukiančių stintų.
„Stintų migracijos į marias pikas paprastai stebimas nuo sausio vidurio, tad gruodžio mėnesį tikėtis intensyvios stintų migracijos galima tik retais atvejais, juo labiau, kad ir orai neįprasti – meteorologinė žiema gerokai vėluoja. Klimatinės sąlygos yra vienas svarbiausių faktorių veikiančių žuvų migracijas. Stinta – šaltavandenė žuvis, todėl šiemet vėluojanti žiema gali gerokai pakoreguoti migracijos terminus,“ – teigė mokslininkas.
Žvejai mėgėjai siūlo mažinti verslininkų apetitą leidžiant jiems Nemuno deltoje sugauti mažiau stintų, tačiau L. Ložys GRYNAS.lt teigė, kad vien tik tokia priemonė problemos iš esmės neišspręstų.
„Nors stinta yra trumpaamžė ir gebanti greitai atstatyti išteklius žuvis, žvejyba stintų gausumui gali daryti įtaką. Juo labiau, kad jos daugiausiai ir gaudomos nerštinės migracijos kelyje: jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltoje. Bet kurioje šio kelio vietoje išgaudžius didelius kiekius stintų, jų gausumas nerštavietėse, o tuo pačiu ir visų išteklių būklė, bus paveikta. Todėl net ir visiškai negaudant stintų Nemuno deltoje nebus garantijos, kad ištekliai nebus pereikvoti. Žvejyba turėtų būti taip reguliuojama, kad žvejybos poveikis bet kurioje iš migracijos kelio vietų nedarytų didesnės įtakos sėkmingam išteklių pasipildymui jaunikliais“, – sakė pašnekovas.