Lietuvos vandenų taršai azoto ir fosforo junginiais mažinti yra skirtas neseniai aplinkos ministro Kęstučio Navicko patikslintas Nuotekų tvarkymo reglamentas. Jis įsigalios 2019 m. lapkričio 1-ąją.
Dėl taršos azoto ir fosforo junginiais prastėja tiek vidaus vandenų, tiek Baltijos jūros būklė, didėja jų eutrofikacija. Šių junginių šalinimas mažuosiuose valymo įrenginiuose padės gerinti šalies vandenų būklę, aplinkos kokybę.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas, nauji griežtesni reikalavimai bus taikomi visiems nuotekų valymo įrenginiams – ir individualiems, ir grupiniams. Patikslintasis reglamentas nustato didžiausias leistinas azoto ir fosforo koncentracijas ir jų išleidimų į gamtinę aplinką, kai išleidžiama mažiau kaip 5 kubinius metrus nuotekų per dieną, normatyvus.
Reikalavimai azoto ir fosforo junginių šalinimui mažuosiuose valymo įrenginiuose taikomi ir kitose Europos Sąjungos valstybėse – Skandinavijos šalyse, Danijoje, Airijoje, Vokietijoje, Čekijoje.
Kai įsigalios patikslintas Nuotekų tvarkymo reglamentas, bus galima įrengti tik naujus normatyvus atitinkančius nuotekų valymo įrenginius. Tiems individualiems valymo įrenginiams, valantiems iki 5 kubinių metrų nuotekų per dieną, kurie bus įrengti iki 2019 m. lapkričio 1 d., pritaikyti prie naujų reikalavimų numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2030 m. sausio 1 d.
Aplinkos ministerija rekomenduoja gyventojams, kurie jau įsirengė ar planuoja įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius, atkreipti dėmesį, kad perkamas įrenginys būtų paženklintas CE ženklu ir kad jo gamintojas ar platintojas pateiktų eksploatacinių savybių deklaraciją. Nuotekų valymo įrenginių tiekimą rinkai kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.