Šis ruduo Ventės rago ornitologams svarbus ne tik rekordiniais kiekiais paukščių, bet ir netikėtais laimikiais gaudyklėse. Spalio 19 dieną pirmą kartą ornitologinės stoties darbo istorijoje buvo sugauta liepsnotoji pelėda.
“Naktį begaudydamas mažuosius apuokus, specialiose gaudyklėse aptikau ir šią pelėdą. Buvau maloniai nustebęs”, – “Šilutės naujienoms” pasakojo vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas.
Keliomis dienomis anksčiau stoties direktorius Vytautas Jusys feisbuke pasidalino dar vienu atradimu. Prieš porą metų jis rado retos rūšies kregždę (tiesa, jau negyvą) “Delichon dasypus”, kurios rūšies patvirtinimui prireikė netgi genetinių tyrimų. Tai pirmasis šios paukščių rūšies stebėjimas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei Vakarų Palearktikoje.
Žavi savo išvaizda
“Super graži”, “Sunku patikėti, kad toks grožis tikras, ne pasakos personažas”, – gražiausiais apibūdinimais internautai liaupsino feisbuke pasirodžiusias liepsnotosios pelėdos nuotraukas.
Įvairiais mitais, legendomis ir prietarais apipintos pelėdos iš tiesų yra vieni paslaptingiausių paukščių, gyvenančių mūsų šalyje. Kai kurios šių paukščių rūšys įsikuria visiškai šalia žmonių, tačiau dėl naktinio gyvenimo būdo yra mažai kam matomos.
“Šiaip jie ganėtinai retai pakliūna į rankas”, – pastebi ornitologas V.Eigirdas.
Jam pačiam su šios rūšies pelėdomis teko susidurti prieš keletą metų. Tuomet liepsnotoji pelėda buvo įskridusi į lėktuvo angarą, esantį netoli Klaipėdos. Lėktuvo prižiūrėtojai skundėsi, kad paukštis dergia ant lėktuvo, taigi ornitologams teko nuvažiuoti jos sugauti.
V.Eigirdas pastebėjo, kad praėjusią savaitę į gaudyklę įskridusi liepsnotoji pelėda buvo šviesesnės, Lietuvoje perinčioms pelėdoms nebūdingos spalvos (mūsų šalyje peri tamsesnių atspalvių pelėdos). Greičiausiai šis paukštis dar jaunas, atklydęs iš Vakarų Europos. Dauguma Lietuvoje gyvenančių pelėdų pasidabinusios kukliai pilkomis ar rudomis spalvomis išpuoštais apdarais, kurių dėka jos susilieja su aplinka ir yra sunkiai pastebimos ne tik naktinės medžioklės metu, bet ir dienos metu, kai tupi pasislėpusios uokse ar medžio šakų tankmėje.
Ypatingo žavesio šiam paukščiui suteikia išskirtinai šviesūs širdies formos skruostai. Dėl tokios savo išvaizdos ir linguojamų judesių, kuriais pasitinkami prie lizdo pasirodę nekviesti svečiai, liepsnotoji pelėda labiau panašėja į besivaipantį gyvūną nei į paukštį. O ir jos balsas ne pats maloniausias ausiai – tai įvairūs gergždimą, šnypštimą ar kvaksėjimą primenantys garsai, o kartais net gana šiurpus vaiduokliškas klyksmas.
“Liepsnotoji pelėda reta ir Lietuvoje mažai ištyrinėta pelėdų rūšis, manoma kad čia peri nuo kelių iki keliolikos jų porų. Ventės rage ji sugauta pirmą kartą istorijoje tad labai pradžiugino”, – pasakojo V.Eigirdas.
Pagauna ir kitų rūšių pelėdas
Įdomu, kaip ornitologas gaudo nakties paukščius? Ogi specialiomis gaudyklėmis tamsiuoju paros metu. Kad paukščiai labiau susiviliotų, ornitologai dar paleidžia specialius, graužikų balsus imituojančius įrašus.
Mažuojų apuokų ornitologai pagauna apie keliolika per sezoną. Anot V. Eigirdo, mažasis apuokas viena dažniausių Lietuvoje gyvenančių pelėdų. Nemažai šios rūšies paukščių kasmet praskrenda Lietuvos pajūriu bei pamariu. Dalis jų sugaunami ir sužieduojami.
Naminė pelėda, kaip ir mažasis apuokas – viena dažniausių Lietuvos pelėdų. Tačiau priešingai nei mažieji apuokai, šios pelėdos laikomos sėsliais paukščiais. Kad ir sėslios, jos šiek tiek paklajoja, tad retsykiais pakliūna ir į Ventės rago tinklus. Retkarčiais į Ventės rago tinklus papuola ir kitų rūšių pelėdos, tokios kaip žvirblinė, balinė, raiboji ar lututė. Šiemet į tinklus jos dar neįkliuvo.
Rūšiai patvirtinti prireikė genetinių tyrimų
2016 m. spalio 28 d. Ventės rage prie muziejaus pastato po langinės kregždės lizdu V.Jusys rado negyvą kregždę. Jis spėja, kad paukštį greičiausiai užkapojo ir išlesė smegenis didžiosios zylės.
“Kregždė skyrėsi nuo pas mus įprastos langinės kregždės. Kiek pastudijavęs nustačiau, kad tai Rytinė langinė kregždė. Užpildžiau anketą ir nusiunčiau Lietuvos ornitofaunistinei komisijai”, – feisbuke rašo V.Jusys. Tačiau komisija stebėjimo nepatvirtino. Šiais metais paukščio mėginius V.Jusys atidavė genetiniams tyrimams, o prieš kelias dienas atėjo atsakymas, kad jo rastoji kregždė yra Rytinė langinė.
“Dėkingas Mikui Ilgūnui už genetinius tyrimus”, – rašo V.Jusys.
Tai pirmasis šios paukščių rūšies stebėjimas ne tik Lietuvoje bet ir Europoje bei Vakarų Palearktikoje.
Dar vienas šios rūšies paukštis 2016 m. gruodžio 27 d. buvo nufotografuotas Izraelyje.