Vienas stambiausių Šilutės rajono ūkininkų yra Sausgalviuose ūkininkaujantis Algimantas Leščinskas, kuris savo mėsinių galvijų ūkyje laiko 360 gyvulių ir valdo apie 300 hektarų žemės.
Prieš savaitę savo ūkyje A.Leščinskas sulaukė gausaus būrio svečių.
Pamatyti, kaip sekasi solidžią Europos sąjungos paramą savo ūkio modernizavimui gavusiam pamariškiui, panoro Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos atstovai, juos sutikti atvažiavo ir Šilutės konsultavimo tarnybos specialistės, televizijos, radijo ir vietos žiniasklaidos atstovai. Tad tvartuose besiilsintys limuzinų ir Šarole veislių karvės ir jautukai vos spėjo sukioti galvas, stebėdami pro juos vaikštančius baltais chalatais apsirengusius svetimus žmones…
Tądien rajone viešėjęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius irgi buvo žadėjęs aplankyti vieną stambiausių mūsų rajono ūkininką, bet A.Leščinskas ir atvykę svečiai ministro taip ir nesulaukė.
Investavo ir ES, ir savo pinigus
A.Leščinskas sako ūkininkaujantis nuo 17-os metų, tačiau pirmieji bandymai nebuvo galvijų auginimas. Vėliau krimtęs agronomijos mokslus, kurį laiką išbandė augalininkystę – bulvių auginimą. Sodino jų iki 30-ties hektarų, bet greit suprato, kad ši sritis pelno neduos, nes sparčiai krito produkcijos kainos, o ir žemės aplinkui – ne tos, kuriose geras bulvių derlius subręstų.
1998 metais sausgalviškis sumanė pradėti mėsinės galvijininkystės verslą. Tiesa, kurį laiką ūkis, anot jo, buvo tarpinis, nes ir galvijų tebuvo vos 8, vėliau – 10. Pirko limuzinų veislės telyčių, o po gero 10-mečio nutarė pasinaudoti ir Europos Sąjungos parama, skiriama Lietuvos žemdirbiams.
150 tūkstančių litų – tokia buvo pirmosios paramos sausgalviškio ūkiui suma. Už ją jis nusipirko 43 tūkstančius litų (visos kainos – be PV mokesčio) atsiėjusį 6 metrų pločio grėblį „Kuhn“ ir traktorių „John Deere“, kurio kaina – daugiau nei 200 tūkstančių litų.
Dar po metų atėjo antrosios paramos dalies lėšos. Už jas įsigijo šieno presą „John Deere“, kainavusį apie 100 tūkstančių litų, 5 korpusų plūgą „Kuhn“, atsiėjusį apie 48 tūkstančius ir 3 metrų pločio sėjimo agregatą, kuris kainavo apie 95 tūkstančius litų.
Žinia, teko ūkin įdėti ir savų pinigų. Už juos rekonstravo srutinę ir mėšlides, įsigijo traktorių – krautuvą „JCB“. „Vieną tokį jau turėjau, bet reikėjo naujesnio“, – sako savo technikos kiemą aprodantis A.Leščinskas.
Sukūrė 8 darbo vietas
Lietuvos kaimui skiriama parama, A.Leščinsko nuomone, šiandien yra labai reikalinga. Tą jis mato žvelgdamas ir į savo ūkį. Kad ir technika: „Ankstesnioji technika nebuvo naši. Užtat su šiandienine per dieną padarom tiek darbų, kiek anksčiau atlikdavom tik per dvi – tris dienas. O ir sąnaudos dabar žymiai mažesnės“, – sako sausgalviškis.
Ūkininkas džiaugiasi, kad jau turi nemažai našios technikos, bet jos niekada nebus gana, mat ūkis nuolat plečiamas. Sausgalviškis didina valdomos žemės plotus ir sako ribos savo ūkio plėtrai dar nematantis.
Šiandien A.Leščinsko ūkyje auga jau ketvirtoji veislinių galvijų karta. Jo tvartuose apie 130 žindenių karvių, 230 prieauglio. Atvykusiems svečiams ūkininkas sakė, kad paros priesvoris vidutiniškai siekia apie 1100 gramų.
Didžiąją dalį savo žemių A.Leščinskas nuomoja iš valstybės, kitą dalį – jau nusipirko. Du trečdalius plotų jis paliko pievoms, aria tik apie trečdalį.
„Šiandien mėsininkystė – perspektyviausia žemės ūkio šaka“, – įsitikinęs sausgalviškis.
A.Leščinsko ūkyje šiandien dirba 4 žmonės, dar tiek pat darbo vietų jis sukūrė ir biokurą gaminančioje individualioje įmonėje.
Mūsų ūkininkai yra nedrąsūs
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės biuro vadovė Ina Kuzmienė A.Leščinsko ūkyje susirinkusiems svečiams pateikė įdomių skaičių, iliustruojančių mūsų rajono ūkininkų aktyvumą dalyvaujant įvairiose Europos Sąjungos paramos priemonėse.
Daugiausia išmokų, pasak I.Kuzmienės, per 2011 metus skirta ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose yra kliūčių. Buvo pateikta 5401 paraiška, išmokėta apie 8,34 mln. litų. Net 5,53 mln. litų išmokėta žemės ūkio valdymo modernizavimui – pagal šią priemonę buvo pasirašytos 44 sutartys. Pagal agrarinės aplinkosaugos priemonę pateiktos 323 paraiškos ir išmokėta 1,63 mln. litų. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 1,91 mln. litų.
Žemės ūkio paskirties žemių apželdinimui mišku pernai mūsų rajonui teko 1,73 mln. litų, o pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ – 1,26 mln. litai.
Tai toli gražu dar ne visos paramos sumos. Iš viso pernai mūsų rajono ūkininkai buvo pateikę 6163 paraiškas, pagal kurias išmokėta 31,64 mln. litų parama. Tai yra 2,92 procentai nuo visos Lietuvos ūkininkams pernai išmokėtos sumos.
Regis, tai milžiniški skaičiai, bet I.Kuzmienė mano, kad jie galėjo būti dar didesni, jei mūsų ūkininkai būtų aktyvesni. Jie kol kas dar yra nedrąsūs ir „tik dabar įsilinguoja“ teikti paraiškas, nors pagal kai kurias priemones pinigai jau baigiasi.
Tie, kurie dar sumanytų teikti paraiškas paramai, turėtų žinoti, jog ją dar galima gauti pusiau natūriniam ūkininkavimui, naudojimuisi konsultavimo paslaugomis ir pagal keletą kitų priemonių.