Mėgėjus pagyventi iš valstybės kišenės valstybė vis labiau remia į kampą. Nuo praėjusių metų vidurio keliose šalies savivaldybėse imtasi naujovės – tikrinti realią socialinių pašalpų gavėjų materialinę padėtį.
Per 5 praėjusių metų mėnesius patikrinta 61 tokia mūsų rajono šeima, 9 iš jų pašalpų jau nebegauna. O tie, kurie jas dar gauna, atidirbti visuomenei naudingo darbo turi jau nebe 4, bet 8 dienas per mėnesį po 4 valandas kasdien.
Tiesa, Šilutėje ypatingų turtuolių, kurie statytųsi namus, bet kartu imtų iš valstybės socialines pašalpas, nerasta. Socialinės paramos skyriaus l.e.p. vedėja Virginija PAULAUSKIENĖ mano, jog taip yra todėl, kad Šilutė – mažas miestas, kur visi vieni kitus pažįsta, todėl sočiau gyvenantieji jau nebesiryžta pretenduoti į valstybės paramą.
Tikrinimai nesibaigė. Socialinės paramos skyriuje sudaryta komisija ir šiemet kas mėnesį patikrins apie 20-30 socialinių pašalpų gavėjų šeimų.
Pilotinės savivaldybės sutaupė 10 kartų daugiau
Antradienį Vilniuje rajono merė Daiva Žebelienė dalyvavo šalies savivaldybių merų susitikime su LR Vyriausybe. Be kitų klausimų, svarstytos ir socialinių pašalpų mokėjimo funkcijos pakeitimo galimybės.
Pasak merės, jau suskaičiuota, kad kelios pilotinės savivaldybės, kurios tikrino savo pašalpų gavėjus, per antrąjį praėjusių metų pusmetį pašalpoms išleidžiamų lėšų sumas sumažino 20-čia procentų. Tuo tarpu projekte nedalyvavusios – vos 2 proc.
Projekte numatyta, kad visai Lietuvai vienodas pašalpų mokėjimo modelis bus priimtas nuo 2014 metų. Lėšos, kurios skiriamos socialinėms pašalpoms, turėtų būti perduotos savivaldybėms ir jų dalijimas taptų savivaldybių savarankiška funkcija.
Tuo tarpu kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį būtų mokamos iš Valstybės lėšų.
Iki šiol abi šios funkcijos tebėra valstybės. Joms vykdyti savivaldybės gauna lėšų per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Pasak V.Paulauskienės, realybė tokia, kad dabar savivaldybės, kurios visaip stengiasi sutaupyti, tų sutaupytų lėšų vis tiek negali naudoti savo socialinėms reikmėms – sutaupytą likutį tenka grąžinti į valstybės biudžetą. O panaudoti tas lėšas būtų galima, pavyzdžiui, rajono socialinių įstaigų skoloms padengti.
Šilutės savivaldybė sutiktų, kad socialinių pašalpų finansavimas būtų savivaldybių funkcija, jeigu finansuojama būtų pagal praėjusių metų faktines išlaidas socialinėms pašalpoms.
Dėl sumų, kurios būtų skiriamos savivaldybėms, dar tariamasi.
Kas mėnesį lanko keliasdešimt šeimų
Šilutės rajono savivaldybė pernai socialinėms pašalpoms mokėti išleido 12,879 milijono litų. Tikimasi, kad šiemet pakaks 11 milijonų litų. Lėšų poreikio mažėjimui įtakos turėjo pašalpų gavėjų buities tikrinimas, padidintas privalomų už jas atidirbti valandų skaičius, žinoma – ir vis augantys lietuvių emigracijos mastai.
Tikrinti pašalpų gavėjus pradėta po to, kai liepos pabaigoje Šilutėje apsilankė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų tarnybų specialistų grupė ir informavo šilutiškius apie kituose rajonuose vykdomus tikrinimus. Tuomet kartu su svečiais aplankytos pirmosios abejonių sukėlusios šeimos, iš karto rasta ir tokių, kuriems socialinės pašalpos nepriklauso.
Nuo tada Savivaldybės Socialinės paramos skyriuje sudaryta komisija kas mėnesį aplanko keliasdešimt pašalpų gavėjų.
Specialistai tikslina šeimų pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, užimtumą, turimą turtą, tikrąją šeiminę padėtį (ne tik sutuoktinius, bet ir sugyventinius).
Pasak V.Paulauskienės, gana daug šeimų nerandama namuose. Aišku, gali būti, jog šeima tuo metu išvykusi, bet taip pat neatmetama galimybė, jog jos nariai tiesiog nurodė neteisingą adresą.
Pašalpos nubrauktos šeštadaliui gavėjų
Šeimoms, kurių nerandama, arba nustatoma, kad jos pateikė neteisingus duomenis, kad jų gyvenimo sąlygos išties yra geresnės nei nurodyta pateiktuose dokumentuose, socialinių pašalpų mokėjimas sustabdomas. Mokėjimas gali būti atnaujintas tik tada, kai šeima pateikia pajamų deklaraciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apie 12 praėjusių mėnesių pajamas bei parašo paaiškinimą, kodėl pateikė neteisingus duomenis apie savo turtą ar šeimos padėtį.
Socialinės pašalpos mokėjimas pratęsiamas, jeigu deklaracijos duomenys atitinka tuos, kurie buvo pateikti Savivaldybei.
Priešingu atveju šeimai taikomos sankcijos: tiems asmenims, kurie gyvena vieni, pašalpa nebemokama 3 mėnesius, o šeimoms pašalpos skiriamos tik vaikams.
Pernai patikrinta 61 šeima, iš jų tik 19-kai pašalpų mokėjimas pratęstas iš karto, nes visi šių šeimų pateikti duomenys atitiko realybę. 9 šeimos po patikrinimų nebesikreipė į Savivaldybę ir duomenų, kaip buvo prašyta, nepatikslino, todėl joms pašalpų mokėjimas buvo nutrauktas. 33 šeimos pristatė VMI deklaracijas, paaiškino padėtį ir, nenustačius neatitikimų, joms pašalpų mokėjimas pratęstas.
Pasak V.Paulauskienės, labai turtingų pašalpų gavėjų neaptikta, matyt pasiturintys Šilutės gyventojai valstybės apgaudinėti (bent jau tokiu būdu) ir nebando. Bene dažniausiai įkliūva jauni žmonės, nuolat migruojantys tarp Lietuvos ir užsienio.
Atidirbti reikia dvigubai ilgiau
Praėjusių metų pabaigoje rajono politikai priėmė nutarimą, kad už socialines pašalpas visuomenei naudingoje veikloje privalu dalyvauti ne 4 dienas, kaip iki tol, bet jau 8 dienas po 4 valandas. Taigi atidirbti už pašalpas jų gavėjams tenka dvigubai ilgiau.
Vieniši asmenys, neatlikę tos privalomos veiklos, už tą mėnesį socialinių pašalpų nebegauna. Jei dirbti vengia šeima, jai skiriama tik pašalpa vaikams, o pinigai pervedami tiesiai į parduotuves už maisto produktus.
Priėmus šią pataisą, anot V.Paulauskienės, nemažai pašalpų gavėjų, ypač vienišų, dirbti visai nebeateina. Todėl pašalpų mokėjimas jiems nutrauktas, o tai irgi padėjo sutaupyti šiek tiek lėšų.
Visuomenei naudingos veiklos visais įmanomais būdais stengiasi išvengti ir tie, kas turi šeimas. Vis daugiau pašalpininkų neša į Savivaldybę gydytojų pažymas apie tai, kokie jie sunkūs ligoniai, negalintys nei pakelti, nei pasilenkti…
Kad kontrolė ir tikrinimai, taip pat – atidirbti privalomų valandų padidinimas davė apčiuopiamą naudą, rodo ir tokie skaičiai: prieš metus mūsų rajone buvo 5735 pašalpų gavėjai, o gruodį jų beliko 4470. Taigi prašytojų sumažėjo net 1265-iais. Tiesa, tam įtaką turėjo ir gyventojų emigracija.
Atitinkamai mažėjo ir išmokamos sumos: nuo 1,259 milijono litų kovą iki 925 tūkstančių litų gruodį – sutaupyta apie 334 tūkst.litų.
Vien Šilutės seniūnijoje nuolat priskaičiuojama nuo 300 iki 350 pašalpų gavėjų.